Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Odeta Tarvydienė: Laimutės Stankūnaitės dukra tapo karo belaisve, neutrali aplinka – ne išeitis

Garliavoje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Kedžių namai
Šaltinis: 15min
0
A A

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Odeta Tarvydienė sako, kad Laimutės Stankūnaitės ir Drąsiaus Kedžio dukra tapo karo įkaite, karo belaisve, o jos perkėlimas į neutralią aplinką nebūtų tinkama išeitis iš situacijos, kuri susidarė po penktadienį įvykusių grumtynių, bandant ją perduoti mamai.

Tai O.Tarvydienė pareiškė Seimo narių grupės „Už vaiko teises“ organizuotame susitikime. Pasak O.Tarvydienės, paaiškėjus, kad gražiuoju vaiką perduoti mamai tapo praktiškai neįmanoma, dabar sprendžiama, kaip įvykdyti teismo sprendimą kuo mažiau pakenkiant vaikui.  

„Turime tokią situaciją, kad vaikas tikrai, kaip psichologai įvardino, tapo karo įkaitu, belaisviu šiai dienai. Mes svarstėme visus variantus, ministerijos buvo siūlymas, kad galbūt dar netgi svarstyti tą pačią neutralią aplinką, tai šiandien, kiek kalbėjomės su psichologais, psichiatrais, tai iš tikrųjų nėra labai gerai, nes vaikas būtų įmetamas į dar vieną stresinę situaciją. Juolab, kad nei viena šalis turbūt su ta trečia aplinka ir nesutiktų“, – paklausta, ką dabar daro vaiko teisių specialistai, sakė O.Tarvydienė.

Anot jos, šiuo metu ir toliau yra bendraujama su globėja, mama ir mergaite ir ruošiamasi visiems galimiems sprendimams, kuriems pasiryš antstolė. Tiesa, vaiko teisių tarnybos tikisi, kad prieš antrą bandymą paimti vaiką jos bus tinkamai informuotos apie tokius ketinimus.

Dalyvavo ne ta specialistė

O.Tarvydienės nuomone, penktadienio grumtynės įvyko ir dėl to, kad vaiko teisių apsaugos specialistės neturėjo teismo sprendimo, nebuvo informuotos, kad vaikas bus perduodamas būtent tą dieną. Todėl mamos ir dukros susitikime penktadienį dalyvavo ne tas asmuo, kuris būtų dalyvavęs, jei būtų pranešta apie teismo sprendimo vykdymą.

„Bendravime dalyvavo visai kitas darbuotojas nei dalyvautų (teismo sprendimo – red.past.) vykdyme, nes tai yra du skirtingi dalykai. Buvo ne vieną kartą kalbėta apie vykdymą ir vykdymo procese specialistai pasiskirsto, koks specialistas ką darys. Vykdymo pasiruošimo procese dalyvavo visiškai kitas specialistas, jeigu kalbėtume konkrečiai, tai supraskime, kad tam, kad įvykdytų sprendimą žmogus turi ir psichologiškai pasiruošti, turi žinoti, kad vyks, kaip paruošti vaiką, kaip vaiką išvesti“, – teigė O.Tarvydienė.

Tuo tarpu nežinant apie ketinimus vykdyti teismo sprendimą, mamos ir dukros susitikime dalyvavo kita specialistė. Vos informuota apie antstrolės Sonatos Vaicekauskienės sprendimą paimti mergaitę, ši specialistė skambino į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą pasitarti.

„Tie specialistai, kurie dalyvavo susitikime, skambino man ir mes tarėmės ekstriniu atveju, ką daryti. Aš tikrai nenusišalinu, buvo priimtas kolegialus sprendimas, ką daryti“, – kalbėjo O.Tarvydienė.

Ji apgailestavo, kad situacija tapo nevaldoma, tačiau pabrėžė, kad to galima būtų buvę išvengti, jei vaiko teisių apsaugos tarnyba būtų turėjusi tikrą informaciją, todėl O.Tarvydienė įžvelgia ir antstolės  bei policijos, kuri turėjo sudaryti sąlygas ramiai išvesti vaiką, kaltės dėl susidariusios situacijos. Pasak O.Tarvydienės, policija turėjo užtikrinti, kad vaiką paimant seneliai nebūtų tame pačiame kambaryje kaip ir mama.

„Visada mes žiūrime kaip padaryti, kad vaikui būtų padaryta kuo mažesnė žala. Kaip išvengti to vaiko plėšymo. Toje situacijoje tikrai  buvo galima jo išvengti, jei visų institucijų veiksmai būtų  koordinuoti ir visi žinotų, kas vyksta“, – apgailestavo tarnybos vadovė.

Ministerija antstolės klaidų nemato

Susitikime su Seimo nariais dalyvavęs Teisingumo ministerijos viceministras Tomas Vaitkevičius pažymėjo, kad Teisingumo ministerijos požiūriu, antstolė didelių klaidų nepadarė.

Anot jo, didžiausia problema yra ta, kad suaugusieji nesuvokė, kokie yra vaiko interesai ir kaip jie ginami.

Pasak viceministro, įstatymiškai vaiko perdavimas yra gana tiksliai sudėliotas, todėl kaltinti antstolę savo pareigų neatlikimu būtų neteisinga. Pasak jo, pati ministerija antstolės procesinių veiksmų be teismo sprendimo negali įvertinti ir pagal įstatymus.

Pasak jo, įstatymais negalima pasiruošti visiems atvejams, todėl siūlė daugiau dėmesio skirti žmogiškajam faktoriui ir klausė, kas labiausiai priešinosi tam, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas.

„Ar galima tokiems dalykams, gerbiami Seimo nariai, pasiruošti?“ – retoriškai klausė T.Vaitkevičius.

Grasino interpeliacija

Viceministro atsakymu pasipiktinusi Seimo narė, konservatorė Aurelija Stancikienė pareiškė, akd po jo atsakymo, kad antstolės atsakomybės Teisingumo ministerija nevertins, ji ims svarstyti, ar nepasirašius opozicijos rengiamos interpeliacijos teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui.

„Viceministre, jūs nepykit, rytoj V.Mazuronis rinks parašus dėl interpeliacijos. Jeigu Jūs taip atsakinėsite, aš nežinau, aš ne tik pati pasirašysiu, bet ir suagituosiu krūvą Seimo narių pasirašyti. Jūs jauskite atsakomybę, ką jūs šnekate“, – rėžė grasinimų A.Stancikienė.

Tuo tarpu viceministras pareiškęs, kad ministerija antstolės gera valia su ja bendradarbiauja ir ieško geriausių sprendimų, bandoma abi šalis „paprotinti“, pridūrė, kad atsakingiau savo pareiškimus šioje istorijoje turėtų vertinti ir politikai.

„Turime pripažinti, kad ir situacija yra neeilinė. (...) Mūsų visų tikslas, tikiuosi, yra neeskaluoti šito konflikto. Tie patys žmonės vaiko teisių apsaugos tarnybos, tie patys policininkai, ta pati antstolė visus tuos žingsnius, kuriuos mes darome, ir visus pareiškimus jie girdi ir nei vienam čia nėra lengva dirbti. Situacija yra nežmoniška“, – sakė T.Vaitkevičius.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min