Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Odeta Tarvydienė: Norvegijoje vaikų globos netekusių lietuvių skaičius – nežinomas

Odeta Tarvydienė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Odeta Tarvydienė
Šaltinis: Radijas „Laisvoji banga“
0
A A

Dvi lietuvių šeimos praėjusią savaitę pagrobė savo vaikus iš globėjų Norvegijoje. Apie dialogą tarp Lietuvos ir Norvegijos institucijų bei kitų panašias patirtis turinčių šeimų likimus „Laisvosios bangos“ eteryje kalbėjosi Daiva Tamošiūnaitė ir Valstybinės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė.

Laidos pašnekovė tėvų veiksmų grobimu sako nevadinanti. Esą tėvai tokioje situacijoje nežinodami, kaip elgtis, imasi drastiškų priemonių užuot sudėtingą situaciją sprendę teisėtai:

„Kalbant apie pastaruosius atvejus, mes informaciją gauname tik iš tų asmenų, kurie save laiko nukentėjusiais – tėvų. Lietuvos institucijų, tokių kaip Socialinės apsaugos ir darbo ar Užsienio reikalų ministerijos, iniciatyvos užmegzti bendradarbiavimo ryšius su Norvegijos institucijomis buvo nesėkmingi, nes nėra teisinio reguliavimo. Todėl kolegos iš Norvegijos nei duomenų, nei informacijos apie tuos atvejus, kai vaikai paimami iš šeimų Lietuvos institucijoms neteikia. Tad numatyti tas priežastis mes galime tik remdamiesi pačių tėvų pareiškimais, kurie irgi ne visada gali būti objektyvūs.“

O.Tarvydienė įsitikinusi, jog Lietuvos institucijų domėjimasis tokiais atvejais, kartu su kitomis šalimis, paragino Norvegijos institucijas jungtis prie tarptautinių teisės dokumentų.

Vienas jų 1996 metų Hagos konvencija, kuri suteiktų galimybę valstybei prašyti perduoti vaiko globos nagrinėjimo bylą Lietuvai.

„Mes, gavę tokius tėvų prašymus, rašome Norvegijos institucijoms argumentuodami, kad jei tėvai pasielgė netinkamai ir pažeidė esamą šalies tvarką auklėdami vaikus, vaikas yra Lietuvos pilietis, Lietuvoje gyvena vaiko artimieji. Jie yra įvertinti vietinių institucijų, išvados išverstos į norvegų kalbą ir siunčiamos Norvegijos institucijoms, bet mes jokio grįžtamojo ryšio iš šios valstybės negauname, – nuogąstavo pašnekovė. – Mūsų argumentas, jei Lietuvos pilietis liko be tėvų globos užsienio valstybėje, o Lietuvoje yra jam labai artimų žmonių, kurie gali pasirūpinti tuo vaiku, tad, vadovaujantis vaiko interesais, prioritetas ir turėtų būti teikiamas jiems.“

O. Tarvydienė pasakojo, jog vienintelis Norvegijos institucijų argumentas yra tas, kad jų nacionaliniai teisės aktai nenumato tokios galimybės. Ir jei žmogus atvyksta ten gyventi, jis turi gyventi pagal tos valstybės įstatymus. O kadangi nėra tarptautinių reikalavimų, jie neturi galimybės atiduoti vaiko globos Lietuvai.

Bendradarbiauti su Jungtine Karalyste lengviau

O.Tarvydienė sako, jog šeimoms, išvykstančioms gyventi į kitas valstybes, reikia suvokti tų šalių požiūrį į vaiko auklėjimo priemones, kurios yra labai griežtos.

Kol kas šalyje yra žinomi tik septyni vaikų iš šeimų paėmimo atvejai, kuomet tėvai prašo tarpininkauti ir padėti jiems sprendžiant sunkumus Norvegijoje. Tačiau tikslaus skaičiaus, kiek šeimų susidūrė tu tokia situacija, Lietuvoje nėra žinoma.

Pašnekovė mano, jog yra didelė tikimybė, kad Norvegijai prisijungus prie minėtos konvencijos, bus galima susigrąžinti paimtus vaikus: „Mes turime praktiką su Didžiosios Britanijos institucijomis. Tai pirma pagal lietuvių migraciją valstybė, ir atvejų, kai ten vaikai paimami iš šeimų, yra žymiai daugiau. Tačiau galima pasidžiaugti, kad ne vienas vaikas buvo grąžintas į Lietuvą ir jiems buvo nustatyta globa čia.“

O.Tarvydienė sako, jog šeimoms, išvykstančioms gyventi į kitas valstybes, reikia suvokti tų šalių požiūrį į vaiko auklėjimo priemones, kurios yra labai griežtos. Ir jei tėvai, elgdamiesi netinkamai, nesuvokia, kad jie smurtauja, tai tų institucijų sprendimai ir yra atitinkamai griežtesni: „Šių institucijų atstovai pripažįsta, kad jei tėvai yra linkę bendradarbiauti ir pripažįsta savo klaidas bei siekia jas spręsti, dedamos visos pastangos, kad vaikas išliktų šeimoje.“

Specialistė pasakoja, jog procedūros dėl vaiko perdavimo iš vienos valstybės į kitą globai nėra labai lengvos: „Dėl nelegaliai parvežtų vaikų į Lietuvą prašymų juos grąžinti į Norvegiją nesame gavę. O jei Norvegijos institucijos pateiks prašymą dėl išvežto vaiko, bus vertinama, ar motina tikrai neturėjo teises tai padaryti ir pan. Viską įvertinus procesas perkeliamas į teismą ir tik tada vykdomos kitos procedūros.“

Radijas „Laisvoji banga“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min