Sovietinės okupacijos padarytos žalos kompensavimo klausimą Lietuva iškėlė, vos paskelbusi nepriklausomybę. 2000-ųjų birželį Seimas priėmė įstatymą „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“, tačiau realių žingsnių šiam įstatymui vykdyti nesiimta, o piliečių reikalavimas pripažinti sovietinę okupaciją ir atlyginti okupacijos metu padarytą žalą tebeskamba.
Lietuvai nereikia tylėti
Pasak parlamentaro Arvydo Anušausko, Rusija kada nors pati praregės ir nebeneigs Lietuvos aneksijos fakto – esą taip atsitiko ir Vokietijoje, kuri per okupaciją padarytą žalą žmonėms iš sukurto specialaus fondo ėmė atlyginti daugiau nei po pusės amžiaus.
Tuo nelabai linkęs tikėti Vytautas Landsbergis – esą Lietuvai reikia ne tylėti ir laukti, o aktyviai siekti žalos atlyginimo. Jis siūlo visą okupacijos laikotarpiu padarytą materialinę žalą išskaidyti sritimis ir reikalauti konkretaus atlygio, pvz., už rublinių indėlių panaikinimą. „Indėliniunkai – Lietuvos ir Europos Sąjungos piliečiai. Kas turi kreiptis į banką, kad grąžintų jiems pinigus? Iš užgrobtų indėlių procentai eina svetimai valstybei“, – kalbėjo V.Landsbergis.
Pasak jo, ligšiolinės Vyriausybės nekeldavo šio klausimo – esą net Europos Komisija būtų padėjusi spręsti šią problemą, jei būtų išreikšta konkreti ir aiški Lietuvos pozicija.
Teisinių kelių mažai
VU TF docentas, krašto apsaugos ministrės patarėjas Dainius Žalimas teigė, kad nėra labai lengva teisiniu būdu išsireikalauti atlyginti žalą. Pasak jo, tarptautinė teisė neturi veiksmingų priemonių, kuriomis privalomai būtų įgyvendinti sprendimai. Esą šalys dėl žalos atlyginimo gali tartis tik derėdamosi, tačiau Rusijai nesutikus tokio proceso nebus. „Jei šio klausimo negalima sutarti spręsti derybomis, dėl bet kurio kito būdo reikia kalbėti, nors toks susitarimas su Rusija sunkiai įmanomas. Teisiškai Rusijos veiksmai Lietuvos atveju vadinami agresija – tai galėtų būti vienas iš būdų bylinėtis, bet be Rusijos sutikimo to tikrai nebus, nes tokios tarptautinės teisės normos. Klausimas – ar nevertėjo to kada nors pasiūlyti ben jau kaip vieno sprendimų būdų“, – kalbėjo teisininkas.
Pasak jo, kitas būdas – kelti privačius piliečių ieškinius Rusijai, tačiau tokiu atveju reikia, kad tokie reiškiniai būtų ne pavieniai, o įgautų masinį pobūdį. Jis pabrėžė, kad nors teisinės galimybės išsireikalauti okupacijos žalos atlyginimą iš Rusijos nėra didelės, tačiau reikia nuolatinės nekintamos Vyriausybės pozicijos šiuo klausimu – kad niekam nekiltų klausimas, kad Lietuva galbūt atsisako savo pretenzijų.
