Vėžio gydymui – vaistai ir paslaugos kiekvienam
Ligonių kasos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams kompensuoja vaistus, apmoka jų ambulatorinio bei stacionarinio gydymo paslaugas, taip pat centralizuotai perka vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) gydymui ligoninėje.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį vidutinė PSDF išlaidų suma, tenkanti vienam pacientui, už kompensuojamuosius priešnavikinius vaistus siekė 2 140 eurų. Pernai per metus – 3 210 eurų. Be abejo, esama įvairių vaistų – pigesnių ir brangesnių. Pavyzdžiui, šiemet už vieno paciento gydymo brangiausiu vaistu išlaidas ligonių kasoms teko sumokėti beveik 42 tūkst. eurų, skaičiuojant pusmečio išlaidų vidurkį.
„Kuo daugiau vaistų ir sveikatos priežiūros paslaugų pacientui prireikia, tuo daugiau išlaidų patiria PSDF biudžetas. Onkologinių ligų gydymo kaina akimirksniu šokteli, prireikus aktyvaus stacionarinio gydymo, dienos chirurgijos paslaugų, ilgalaikio gydymo ligoninėje, stacionarinės reabilitacijos ar transplantacijos paslaugų“, – pastebi VLK direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva.
Pavyzdžiui, pernai vieno paciento ilgalaikiam gydymui ligoninėje, naudojant centralizuotai nupirktus vaistus ir MPP, vidutiniškai išleista daugiau nei 5 700 eurų PSDF lėšų. Dramatiškai ši suma išauga, jei pacientui prireikia transplantacijos. Vien transplantacijos paslauga (be vaistų ir MPP) pernai PSDF vidutiniškai atsiėjo beveik 59 tūkst. eurų vienam pacientui.
Išlaidos šokiruoja: 300 milijonų per metus
Suprasdami, kad onkologinėmis ligomis serga išties didelis skaičius Lietuvos gyventojų, stebime, kaip metinė PSDF išlaidų suma virsta milijonine.
Apibendrinti VLK skaičiavimai rodo, kad ambulatorinėms vėžio gydymo paslaugoms apmokėti ligonių kasos pernai išleido 35 mln. eurų, stacionarinėms – 93,5 mln, eurų, o centralizuotai perkami vaistai ir MPP atsiėjo beveik 27 mln. eurų. Dar 126 mln. eurų pernai prireikė beveik 40 tūkst. pacientų priešnavikiniams vaistams kompensuoti. Taip susumuojama daugiau nei 280 mln. eurų metinių PSDF išlaidų onkologinių pacientų gydymui. Turint omenyje, kad vėžiu žmogus gali sirgti ne vienerius metus, suprantama, kad atitinkamai ir kompensacijos iš PSDF išauga kelis kartus.
„Nors medicinos mokslo pažanga leido pasiekti geresnių vėžio gydymo rezultatų, tačiau tenka tik apgailestauti, kad ši liga neretai yra tiesiog neišvengiama. Susidūrimas su onkologine liga paveikia tiek paciento, tiek jo artimųjų gyvenimo kokybę, emocinę, psichologinę būklę, iš pagrindų keičia jų gyvenimus. Todėl be galo svarbūs tampa visi įmanomi būdai, padedantys ir padėsiantys onkologinius susirgimus tiek gydyti, tiek ir aptikti kuo anksčiau“, – sako T.Golubajeva.
5 milijonai – inovacijoms ir efektyvesniam gydymui
Neseniai buvo skelbta, kad 2022 metų PSDF biudžete numatytas 17-os naujų paslaugų finansavimas. Daugiausia naujų tyrimų gyventojams bus kompensuojama onkologinių ligų nustatymo ir gydymo srityje. Tad kitais metais planuojama finansuoti naujus diagnostikos ir gydymo metodus, modernesnes procedūras ir intervencijas, padėsiančias sunkioje ligonių ir medikų kovoje su vėžiu. Pavyzdžiui, prostatos arterijų embolizaciją, elektrochemoterapiją, kepenų židinių mikrobangų abliaciją. Taip pat planuojama įtraukti į kompensavimąpritaikomąją prostatos biopsiją magnetinio rezonanso tomografijos kontrolėje, neoperabilių kepenų piktybinių židinių radioembolizaciją ir kt. Iš viso kitąmet onkologinių susirgimų gydymo naujovėms finansuoti planuojama skirti daugiau nei 5 mln. eurų PSDF lėšų.
„Investuoti į modernesnius gydymo būdus yra išties svarbu. Naujos paslaugos leidžia pacientus gydyti efektyviau, nes modernūs gydymo metodai ir tyrimai dažnai yra nukreipti į kuo tikslesnį vėžio diagnozavimą bei gydymą. Pavyzdžiui, skiriami vaistai patenka tikslingai ten, kur reikia, taip pat tikslingai naikinami ligos židiniai, kai kuriais atvejais išvengiama agresyvaus gydymo ir t.t. Taigi, jei bus įgyvendinti kitų metų planai finansuoti naujas paslaugas, galima bus tikėtis ir geresnių vėžio gydymo rezultatų“, – sako T.Golubajeva.
Ankstyva diagnostika – raktas ligos valdymui
Tiek VLK specialistai, tiek medikai sutinka – savalaikė prevencija gali padėti sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo vėžio, o tuo pačiu ir katastrofines išlaidas jų gydymui. Tai reiškia, kad kuo greičiau gydytojas nustatys ligą, tuo didesnė tikimybė bus pasveikti. Todėl ligonių kasos nuolat ragina gyventojus dalyvauti prevencinėse programose, kurios padeda daugeliui žmonių laiku pastebėti vėžinius susirgimus ir užkirsti kelią ligos plitimui.
Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, iš kurių net keturios – vėžio prevencijos. Jų išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš PSDF: gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio. Norint pasitikrinti pagal šias programas, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tyrimai gali būti skiriami ir asmenims, nepatenkantiems į minėtų programų amžiaus grupę, tačiau jaučiantiems simptomus ar turintiems įtarimų. Tokiu atveju pacientas taip pat turi kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir, jei reikia, skirs tyrimus bei nukreips pas gydytoją specialistą.
Kasmet ligonių kasos skiria vis daugiau lėšų vėžio prevencinių programų vykdymui. Šiais metais tam buvo skirta 14 mln. eurų, o kitais metais preliminariai planuojama skirti dar daugiau – 18,6 mln. eurų.
Primenama, kad privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems žmonėms dalyvavimas prevencinėse programose yra nemokamas, jei kreipiamasi į sutartį su teritorine ligonių kasa sudariusią gydymo įstaigą.
Daugiau informacijos apie ligų prevencijos programas rasite čia.
