„Didelių abejonių kelia aukštųjų mokyklų pavertimas viešosiomis įstaigomis ir taryboms suteikimas ypatingų teisių valdant turtą, tai gali sudaryti sąlygas naujai privatizavimo bangai. Pakeitus valdymą ir suteikus ministro paskirtiems žmonėms teisę disponuoti turtu, bijau, kad po kurio laiko nebeliktų nei kokybės, nei turto“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė opozicinės socialdemokratų frakcijos atstovas Juozas Olekas.
Naujoji Mokslo ir studijų įstatymo redakcija, šiuo metu svarstoma Seime, numato, jog valstybinės aukštosios mokyklos būtų pertvarkomos į viešąsias įstaigas.
Naujoji Mokslo ir studijų įstatymo redakcija, šiuo metu svarstoma Seime, numato, jog valstybinės aukštosios mokyklos būtų pertvarkomos į viešąsias įstaigas. Taip pat numatyta keisti aukštųjų mokyklų valdymo struktūrą, į universiteto tarybą, sprendžiančią esminius valdymo klausimus, deleguojant daugiau „pašaliečių“, nei akademinės bendruomenės atstovų.
Pagal siūlymą, taryba būtų sudaroma iš 11 narių, penkis siūlytų aukštosios mokyklos akademinė bendruomenė, t.y. dėstytojai, studentai bei administracija, vieną – švietimo ir mokslo ministras, o kitus penkis – profesinės sąjungos, įmonės, įstaigos, organizacijos ir fiziniai asmenys, susiję su mokslo ir studijų veikla.
„Šiandien akivaizdu, kad norima politizuoti aukštąją mokyklą, pačiame valdyme numatoma, kad daugumą skirs ministerija ir valdančioji dauguma, ir visas mokslas taps politizuotas“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė doc. Asta Lapinskienė.
Ji taip pat pabrėžė, jog naujoje įstatymo redakcijoje nesprendžiamos dėstytojų socialinių garantijų problemos.
„Dabartiniam įstatyme numatyta, kad dėstytojas dirba pagal sutartį, penkeriems metams, ir be jokių išeitinių išmetamas į gatvę, jei neišrenkamas dėstyti toliau. Jauni žmonės nesirenka darbo universitete, nes neturi jokių socialinių garantijų, dirba su terminuotom sutartimi“, – sakė A.Lapinskienė.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė teigė, jog abejonių kelia siūloma tvarka, jog nebeliktų rotacijos, į valstybės finansuojamą vietą įstojęs studentas dėl jos galėtų būti ramus, nepaisant mokymosi rezultatų.
Pagal siūlomą tvarką, į valstybės finansuojamą vietą patekęs pirmakursis turėtų garantuotą valstybės finansavimą visus studijų metus. Jį prarastų tik tuo atveju, jei iškristų už nepažangumą. Būtų atsisakoma rotacijos sistemos, kai mokantieji ir nemokantieji keičiasi vietomis kas semestrą.
Valstybė visiškai finansuotų gerai mokyklą baigusiųjų studijas – jie būtų surikiuojami į eilę pagal jau prieš dvejus metus abiturientams žinomus baigimo kriterijus (egzaminų ir kitus rezultatus), kuriuos aukštosios mokyklos taiko savo priėmimo tvarkoje.
„Kaip žinia, abitūros egzaminai nėra galutinis rezultatas, neturėtų taip būti, kad įstojęs į nemokamą vietą nemokėtų visus ketverius metus. Rotacija per ketverius metus turėtų būti“, – sakė I.Vareikytė.
Vienas esminių naujosios įstatymo redakcijos pakeitimų – „studijų krepšelio“ principas. Planuojama, kad „studijų krepšelio“ principu pirmo kurso studentai jau būtų finansuojami nuo 2009-2010 studijų metų.
Pagal naują redakciją, mokslas būtų mokamas, o studijų prieinamumui užtikrinti būtų kuriama nauja valstybės ir valstybės remiamų paskolų sistema, tačiau iki 10 procentų geriausiai studijavusiųjų studentų valstybės nefinansuojamose studijų vietose valstybinėse aukštosiose mokyklose turės galimybę gauti kompensaciją už sumokėtą studijų kainą. Taip būtų išlaikyta Konstitucijoje numatyta nuostata, jog gerai besimokantiems studentams garantuojamas nemokamas aukštasis mokslas.
Studijų kainą už studijas mokantiems būsimiems specialistams turėtų nustatyti ne valstybė, o pačios aukštosios mokyklos. Iki šiol iš dalies studijų kainą dengiantiems studentams mokestį nustatydavo įstatymas – mokestis siekė 4 bazinių socialinių išmokų dydį (šiuo metu – 520 litų). Visą kainą už studijas mokantiems studentams nustatydavo aukštosios mokyklos.
Biudžete kitiems mokslo metams studijų krepšeliams numatyta daugiau nei 51 mln. litų. Pasak švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus, tai 30 proc. didesnė suma nei pernai rugsėjį ankstesnės Vyriausybės buvusios numatytos lėšos valstybės finansuojamoms vietoms remti.
Šiuo metu tie dieninių studijų kurso studentai, kurie neturi akademinių skolų, o jų sesijų vidurkis ne mažesnis nei 8, už mokslą nemoka. Kiti dieninių studijų kurso studentai gauna dalinį valstybės finansavimą ir moka 520 litų studijų įmoką. Neakivaizdinių ar vakarinių kursų studentai moka pilną studijų kainą, kuri skirtingoms studijų sritims ir skirtingose mokslo įstaigose nėra vienoda.
