„Jeigu Generalinė prokuratūra patvirtina atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą, (...) mums, opozicijai, to užteks, kad galėtume sušaukti posėdį, išsirinkti pirmininką ir galėtume toliau dirbti“, – BNS sakė NSGK vicepirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
Šio komiteto narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė BNS taip pat nurodė, kad gavus prokuratūros vertinimą, „tikiuosi, bus padėtas taškas“.
Opozicijos atstovams nedalyvavus Seimo NSGK posėdyje, o Laisvės partijos frakcijos nariui Vytautui Mitalui nebalsavus, ketvirtadienį nepavyko išrinkti naujojo pirmininko.
NSGK yra 11 narių, penki iš jų – opozicijos atstovai.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis BNS teigė, kad prokuratūrai patvirtinus STT sprendimą jis taip pat sugrįš į NSGK, o partija grįš į premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotas derybas dėl didesnio gynybos finansavimo.
„Mes lauksime, koks bus prokuratūros sprendimas. Jeigu tyrimą bus atsisakyta pradėti, tada grįšime į procesus“, – sakė S. Skvernelis.
Aplinkybių patikslinimą po buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teiginių atlikusi STT ketvirtadienį nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos, bet šio sprendimo pagrįstumą dar turi įvertinti Generalinė prokuratūra.
Patikslinimas pradėtas po Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovų kreipimosi. Šie į teisėsaugą kreipėsi po to, kai atsistatydinimą kovo viduryje įteikęs A. Anušauskas pareiškė, jog jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.
Sako dar matantys „kabliukų“
Po kreipimosi opozicija sustabdė dalyvavimą derybose dėl didesnio gynybos finansavimo, argumentuodama, kad po A. Anušausko teiginių reikia išsklaidyti abejones dėl krašto apsaugos sistemos skaidrumo prieš skiriant jai papildomus asignavimus.
Skirtingai nei demokratai, kiti opozicijos atstovai grįžti į derybas neskubės.
Pasak D. Gaižausko, teisėsaugos atsisakymas nepradėti ikiteisminio tyrimo savaime neatsako į visus klausimus dėl skaidrumo krašto apsaugos sistemoje, kaip ir ankstesnis STT pareiškimas, jog per šios Vyriausybės kadenciją 2020–2024 metais kitų ikiteisminių tyrimų taip pat nepradėta.
Šiuos klausimus dar aiškinasi Seimo Antikorupcijos komisija,
„Pirma, nežinome, ar yra kriminalinės žvalgybos tyrimas, ar ne. Kiek girdėjau iš Antikorupcijos komisijos narių, kurie buvo posėdyje, ten kabliukų yra ir jie tikrai juos mato“, – sakė D. Gaižauskas.
„Antra, vis dėlto privalės atskleisti, ką pasakė A. Anušauskas prezidentui. Juk prezidentas pasakė, jog informacija labai rimta, jam įvardytos pavardės, o jeigu nieko nebūtų daroma, tai praktiškai būtų nusikaltimas prieš valstybę. Ir (prezidentas – BNS) įvardijo, kad tai yra NSGK narys. Manau, kad tokius žodžius pasakęs prezidentas turėtų pasakyti, ką jam pasakė A. Anušauskas ir gali būti taip, kad bus A. Anušauskas greičiausiai susideginęs savo politinę karjerą, nes metė baisulinį šešėlį, kuris dabar neišsisklaidys“, – kalbėjo jis.
D. Šakalienė savo ruožtu ragino Vyriausybę pagaliau pateikti Seimui pasiūlymą, kaip papildomai finansuoti gynybą.
„Kitaip tai gresia tapti tiesiog begaliniais pokalbiais ir rinkiminės kampanijos dalimi“, – sakė socialdemokratė.
Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, politikai, verslo ir profsąjungų atstovai premjerės iniciatyva derasi, kaip į valstybės biudžetą surinkti papildomai pajamų.
Tarp siūlymų – didinti pridėtinės vertės ir pelno mokesčių tarifus, atsisakyti kai kurių mokestinių lengvatų, sumažinti savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį.
Konkrečius pasiūlymus Vyriausybė tikisi paskelbti balandžio viduryje.
