Valdantieji mano, kad atsakymus apie tai pateikė anksčiau vykę parlamentiniai ir teisėsaugos tyrimai, be to, nuo įtariamo CŽA kalėjimo veikimo greta Vilniaus esančiuose Antaviliuose praėjo per daug laiko.
Savo ruožtu opozicija įsitikinusi, kad tokio tyrimo reikia, o aiškus atsakymas, ar Lietuvoje tokia sulaikymo įstaiga buvo – valstybės garbės reikalas.
Sako, kad klausimai atsakyti
Didžiausios valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Orinta Leiputė nemano, kad tokio tyrimo reikia.
„Abejoju, ar bus reikalingas papildomas parlamentinis tyrimas. Tačiau jei kils poreikis, mes tą frakcijoje aptarsime, padiskutuosime“, – BNS kalbėjo parlamentarė.
„Manau, kad į klausimus atsakyta kiek ankstėliau ir vėl tas grįžimas...“ – pridūrė ji.
O. Leiputė teigė turinti omenyje 2009 metais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vykdytą tyrimą.
Pirmą kartą apie galbūt Lietuvoje veikusį CŽA sulaikymo centrą 2009 metais pranešė JAV televizija „ABC News“. Ji paskelbė, kad 2004–2005 metais netoli Vilniaus kalinti aštuoni įtariamieji terorizmu.
Tais pačiais metais parlamentinį tyrimą atlikęs NSGK nenustatė, ar į Lietuvą buvo atvežti sulaikyti asmenys, bet konstatavo, kad sąlygos pervežimui buvo.
Per parlamentinį tyrimą nustatyti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės Antaviliuose, kur esą galėjo būti įrengtos patalpos įtariamiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽA siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003–2006 metais.
Savo tyrimą dėl to buvo pradėję ir prokurorai, bet 2011 metais jį nutraukė negavę duomenų, kad pastatas Antaviliuose „būtų susijęs su sulaikytų asmenų laikymu“, o „ikiteisminio tyrimo metu gauti faktiniai duomenys ir visi su tuo susiję apklausti liudytojai pagrindžia kitą pastato paskirtį ir panaudojimą“. Taip pat nenustatyta, kad jame buvo neteisėtai kalinta terorizmu įtariamų asmenų.
2015 metais ikiteisminis tyrimas atnaujintas sujungiant jį su neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną tyrimu, atsižvelgus į 2014 metais išslaptintą JAV Senato komiteto ataskaitą.
„Politinė archeologija“
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnė Agnė Širinskienė teigė, kad demokratai tarpusavyje nediskutavo, ar reikėtų tokio tyrimo, tačiau jos nuomone, tai naudos neatneštų.
„Mano galva, ta politinė archeologija šiuo atveju vargu, ar ką nors pridės, nes tie politiniai tyrimai yra daryti anksčiau“, – BNS sakė A. Širinskienė.
Politikės teigimu, tai, kad dėl įtariamo CŽA kalėjimo EŽTT prieš Lietuvą keliamos bylos – ne naujiena, o bylų, ji svarstė, ateityje gali būti ir daugiau.
BNS rašė, kad liepos mėnesio pradžioje Strasbūro teismas priteisė Saudo Arabijos piliečiui Abdui Al Rahimui Husseinui Al-Nashiri 30 tūkst. eurų dėl neteisėto prieš du dešimtmečius vykusio kalinimo slaptame amerikiečių kalėjime Lietuvoje ir įpareigojo Lietuvos valdžią kreiptis į Vašingtoną, siekiant patikinimo, jog įtariamajam terorizmu nebus paskirta mirties bausmė.
Tai buvo trečias panašus EŽTT sprendimas pareiškėjų bylose prieš Lietuvą.
A. Širinskienė nemato naujų aplinkybių, dėl kurių Seimo nariams „reikėtų sėsti ir kažką ten pasiėmus kapstyti“.
„Kuo daugiau laiko praeina, tuo labiau ir žmonių prisiminimai blėsta, ir mažesnės galimybės yra susipažinti su dokumentais, nes tiesiog dalis jų yra pagal Archyvų įstatymą jau naikinami. Aš nematau jokios pridėtinės vertės valstybei, kad mes dar kažką pradėtumėme tyrinėti, kai jau, matyt, trijose ar keliose ten bylose EŽTT yra pakankamai aiškiai ištyręs“, – kalbėjo demokratė.
„Teismų sprendimai yra faktas ir nežinau, kas dar galėtų tuos teismų sprendimus nuneigti. Vargu, ar yra (...) aukštesnė instancija už EŽTT Europoje. Europos Sąjungoje yra Teisingumo Teismas, bet tai tikrai ne jo specifika yra tokie dalykai“, – teigė ji.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vicepirmininkė Aušrinė Norkienė teigė, kad aiškios nuomonės dėl tyrimo atnaujinimo neturi, tačiau klausimų dėl jo poreikio kyla, nes įtariamas kalėjimas Lietuvoje veikė prieš daugiau nei 20 metų.
„Neturiu nuomonės, iš tikrųjų reiktų turbūt apsitarti frakcijoje, kokia būtų nuomonė, padiskutuoti, tas aplinkybes įvertinti, kada buvo, jeigu buvo. Bet 20 metų įvykiai, senatys visos, neįsivaizduoju tada tikrai, ką tirti, sudėtinga. (...) 20 metų tikrai labai didelis tarpas“, – BNS kalbėjo A. Norkienė.
Opozicija – už tyrimą
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad naujas tyrimas dėl CŽA kalėjimo – reikalingas.
„Manau, kad ypač tas aspektas, kuris yra JAV Senato ataskaitoje, kad vaikščiojo gryni pinigai ir jie galimai buvo neapskaityti ir skirti kažkuriems žmonėms, kurie galėjo priimti sprendimus čia Lietuvoje. Šis aspektas yra labai svarbus ir jį reikia išsiaiškinti. Sutinku su tais, kurie sako, kad čia yra mūsų savigarbos klausimas“, – BNS teigė L. Kasčiūnas.
„Parlamentinis tyrimas visąlaik gali būti, bet klausimas, kiek jis bus efektyvus. (...) Tada prieš 20 metų buvo vienokia geopolitinė situacija, dabar ji yra kitokia, kitaip tariant, manau, kad vis tiek būtent tą vaikščiojančių pinigų klausimą reikia išsiaiškinti“, – pridūrė jis.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis BNS nurodė, kad tiek jis, tiek frakcija Seime palaikytų tyrimo atnaujinimą, tikino, kad norėtų dalyvauti tyrimo komisijoje bei nurodyti „vardus, pavardes, kas tuo metu prisidėjo prie kalėjimo darbo“.
„Vienareikšmiškai (palaikau – BNS), nes jis (kalėjimas – BNS) buvo, aš jį žinau, aš dirbau tuo metu tą darbą ir jis buvo ir jo neigimas yra gėda Lietuvai, gėda politikams, kurie nesugeba pasakyti, kad prie (Valdo – BNS) Adamkaus, prie Mečio Laurinkaus ir prie kitų buvo“, – kalbėjo jis.
„Tai yra dvigubi standartai, kai valstybės vadovai sako ir nesugeba pripažinti, kad buvo, kai dokumentai visi yra ant stalo sėdintys ir nesugeba įvardinti asmenų, kurie šitą dalyką daro, tai yra gėda valstybei“, – aiškino „aušriečių“ vedlys.
Apie tai, kad reikėtų atlikti naują parlamentinį tyrimą, šią savaitę pasisakė ir opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, EŽTT sprendimu valstybė moka kompensacijas CŽA kalėjime Lietuvoje kaltintiems asmenims, o valstybės vadovai tvirtina, jog tokio kalėjimo šalyje nebuvo.
„Parlamentinis tyrimas yra vienas iš galimų formatų, dabar pagrindo jam yra daugiau, nes praėjus tiek metų ir atsiradus naujai informacijai, matyt, galbūt ir lengviau būtų atrasti tiesą“, – Žinių radijui sakė parlamentarė.
„Tai yra garbės reikalas atsakyti į klausimus. Antraip ta istorija gi nesibaigs, ji tęsis, baudų gali būti ateityje ir dar daugiau. Ir tas aukščiausių politikų pasakymas, kad mokame už nieką, už pastatą ar kad tirti toliau nereikia, jis neišsklaido šešėlio“, – teigė liberalė.
Anot jos, šiuo metu apie CŽA sulaikymo centrus esama daugiau duomenų nei 2009-aisiais, kai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atliko parlamentinį tyrimą.
Kaip rašė BNS, Lietuva EŽTT bylose teikė paaiškinimus, jog patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus, veikė ne kalėjimas, o žvalgybos paramos centras. Šalis teigė, kad įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.
Tuo metu 2014 metais Jungtinių Valstijų Senato paskelbtoje ataskaitoje apie CŽA vykdytus įtariamų teroristų kankinimus slaptuose įkalinimo centruose minimas violetiniu vadinamas centras, veikęs 2005–2006 metais. Konkrečios valstybės ir pareigūnai dokumente įslaptinti, tačiau žmogaus teisių gynėjai mano, kad šis centras veikė Lietuvoje, Antaviliuose, šalia Vilniaus.
Prezidentas Gitanas Nausėda interviu BNS praėjusią savaitę nurodė pasitikintis Lietuvos institucijų vertinimu, kad amerikiečių kalėjimo, kur buvo laikomi įtariamieji terorizmu, šalyje nebuvo.
Lietuvos prezidentas taip pat sakė nemanantis, kad šią istoriją reikėtų aiškintis iš naujo. Pasak šalies vadovo, situacija jau buvo įvertinta, „atlikti tyrimai, kurie konstatavo, kad tokio kalėjimo nebuvo“.
