Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 7d. 14:12 , Atnaujinta: 2021 sausio 7d. 15:11

Opozicijai išsireikalavus, Seimui pateikti kandidatai į Konstitucinį Teismą

Andrius Kabišaitis, Giedrė Lastauskienė ir Algis Norkūnas
15min nuotr. / Andrius Kabišaitis, Giedrė Lastauskienė ir Algis Norkūnas

Opozicijai surinkus parašus, į ketvirtadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų kandidatūrų. Anksčiau buvo nuspręsta, kad naujų svarbiausio valstybėje įstatymo sergėtojų paskyrimas bus atidėtas. Trys nauji KT teisėjai nepaskiriami jau beveik metus.

Seimo plenarinio posėdžio transliaciją galite stebėti čia:

Į KT teisėjus prezidentas Gitanas Nausėda teikia advokatės Giedrės Lastauskienės kandidatūrą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorių Andrių Kabišaitį.

Laikinoji Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkė Sigita Rudėnaitė teikia šio teismo teisėjo Algio Norkūno kandidatūrą.

Rūšiavimas:
Naujausi Viršuje
Naujausi Apačioje

Turi patirties

15:55 Atnaujinta: 15:57

Į KT teisėjus siūlomas A.Norkūnas.

S.Rudėnaitės nuomone, ypatingai svarbu, kad KT teisėjais, greta teisės teoretikų, konstitucinės teisės žinovų, dirbtų ir žmonės, turintys patirtį bei supratimą „ordinarinės teisės srityje“.

Ką reiškia tautos suverenitetas?

15:16

G.Lastauskienė Seimo nariams aiškino mananti, kad svarbiausias klausimas, galintis iškilti KT, – nacionalinio tapatumo klausimo nagrinėjimas, apibrėžiant, koks yra „šiandieninės Lietuvos nacionalinis tapatumas“ ir ką realiai reiškia tautos suvereniteto kategorija sąveikoje su Lietuvos buvimo Europos Sąjungos dalimi ir įsipareigojimais tarptautinei bendruomenei.

„Matome, kad nacionalinio tapatumo paieškos vyksta visose ES valstybėse. Kai kuriose iš iš jų – itin skausmingai ir netgi dramatiškai. Taigi toks procesas gali prasidėti ir Lietuvoje. Lietuva nebus išimtis. Norėčiau tikėtis, kad mano kompetencijos ir tvirtos vertybinės preferencijos galėtų būti procese naudingos“, – kreipdamasi į parlamentarus aiškino G.Lastauskienė.

Pristatė prezidento atstovė

14:44

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė sakė, kad G.Lastauskienė yra aukščiausios kvalifikacijos teisininkė, akademinėje bendruomenėje gerbiama ir pripažinta teisėtyrininkė bei teoretikė.

J.Šovienė minėjo, kad 2016 metais G.Lastauskienė buvo pripažinta geriausia VU Teisės fakulteto dėstytoja.

„Prezidento nuomone, G.Lastauskienės profesionalumas, sukaupta solidi mokslinio, pedagoginio ir praktinio teisinio darbo patirtis neabejotinai prisidėtų prie sėkmingo darbo KT“, - parlamentarams sakė J.Šovienė. 

 

 

Kėlė klausimą dėl A.Kabišaičio kompetencijų

14:43

Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Bakas pastebėjo, jog A.Kabišaitis pasirašė ne vienas Teisės departamento išvadas dėl įstatymų projektų, kai vėliau priimti teisės aktai buvo pripažinti antikonstituciniais.

„Pavyzdžiui, kaip Seimo nutarimas dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės skyrimo. Jūsų išvada – jūs pastabų neturėjote, o tai buvo pripažinta prieštaraujančiu Konstitucijai. Tas pats dėl įgaliojimų Vyriausybei, teismų įstatymo, kada norėta teisėjus apsaugoti nuo kratų“, – vardijo V.Bakas ir klausė, ar kandidatas tikrai pasiruošęs dirbti Konstituciniame Teisme.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Kabišaitis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Kabišaitis

A.Kabišaitis teigė, kad yra pasiruošęs, o taip pat pažymėjo, kad išvados projektams rengiamos kolegialiai.

Be kita ko, jis pabrėžė, kad Teisės departamento pastabos dėl S.Rudėnaitės skyrimo buvo, jos esą sutapo su Konstitucinio Teismo išaiškinimu: „Kad tai yra du skirtingi veiksmai, jie turi skilti į dvi dalis.“

Atsakė, ar pritartų privalomam skiepijimui

14:41

Kandidatui teko atsakyti į klausimą apie privalomą skiepijimą, ar tam pritartų.

A.Kabišaitis teigė, jog ilgus metus domėjosi medicinos teise, tad esą į šį klausimą atsakyti sunku.

„Užsienio teismų praktikoje yra daugybė bylų, susijusių su paciento teise apsispręsti <...>. Žiūrint iš šitos pozicijos, mes, be abejo, turime kalbėti apie tai, kad pacientas turi turėti teisę pasirinkti – nori jis skiepytis, ar nenori“, – kalbėjo jis.

Kita vertus, pasak kandidato, svarbus ir visuomenės saugumo kriterijus ir pasekmės.

Sprendimas turėtų būti priimtas atsižvelgiant į protingumą.

„Gali nutikti, kad sprendimas dėl visuotinio skiepijimosi būtų vienintelė išeitis. Bet, žinoma, čia reikėtų specialistų išvados. Šioje vietoje sprendimas turėtų būti priimtas atsižvelgiant į protingumą“, – tikino A.Kabišaitis.

Palaikytų sankcijas Rusijos teisėjams

14:34

A.Kabišaitis buvo paklaustas, ar pritaria Konstitucinio Teismo nuomonei dėl Rusijos Federacijos Konstitucinio Teismo sprendimų, kai šis pateisino Krymo aneksiją, ar palaikytų siūlymą šalinti Rusijos Konstitucinį Teismą iš Europos konstitucinių teismų konfederacijos, ar šio teismo teisėjams inicijuotų sankcijas.

„Pradėsiu nuo klausimo pabaigos – taip, pritarčiau, – atsakė kandidatas. – Bet žiūrėčiau ne tik mūsų Konstitucinio Teismo rėmuose, bet apie neapykantos pažeidimus, homofobiją yra daugybė bylų tiek Europos teisingumo teisme, tiek Europos žmogaus teisių teisme. Matomai, čia nereikėtų apsiriboti tik Lietuvos Konstitucinio Teismo požiūriu, reikėtų žiūrėti plačiau.“

A.Kabišaitis teigė, kad Rusijos Konstitucinio Teismo sprendimai yra tarptautinio masto pažeidimai ir už juos turi būti taikomos sankcijos.

A.Kabišaitis: tapęs teisėju, galėčiau panaudoti savo patirtį

14:22

Prieš Seimo tribūną stojusi Seimo pirmininkė bandė argumentuoti, kodėl A.Kabišaitis tinkamas tapti KT teisėju.

Ji teigė, kad kandidatas turi ilgametę teisinio darbo patirtį, žino teisines normas, geba sistemiškai jas analizuoti bei taikyti. Taip pat – turi akademinio darbo patirties, yra stažavęsis užsienyje, dirbęs Lietuvos institucijose ir tarpinstitucinėse darbo grupėse, o dabar vadovauja Seimo kanceliarijos Teisės departamentui, ne kartą atstovavo Seimui Konstituciniame Teisme.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

Pats A.Kabišaitis teigė, jog savo patirtį galėtų panaudoti dirbdamas Konstituciniame Teisme.

„Jeigu būčiau paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju, ilgametę sukauptą patirtį, įgytas žinias, gebėjimus panaudočiau tiek Konstitucinio Teismo veiklos tobulinimui, tiek konstituciniam teisingumui vykdyti, o taip pat ir bendrai teisinės valstybės kūrimui, teisinės valstybės vystymui“, – kalbėjo į tribūną stojęs kandidatas.

Paskutinis atnaujinimas: 2021-01-07 14:22

Kadencija baigėsi kovą

Trijų KT teisėjų – Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo ir teisėjų Gedimino Mesonio bei Vyto Miliaus – kadencija baigėsi kovo 19 dieną.

Jie ir toliau dirba, kol bus paskirti nauji teisėjai.

Rengiantis jų kadencijos pabaigai prieš metus G.Nausėda į KT teisėjas pasiūlė advokatę G.Lastauskienę, tuometis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis – buvusią KT kanclerę Ingridą Danėlienę, o laikinoji AT pirmininkė S.Rudėnaitė – šio teismo teisėją A.Norkūną.

Giedrė Lastauskienė, Algis Norkūnas, Ingrida Danėlienė
Giedrė Lastauskienė, Algis Norkūnas, Ingrida Danėlienė

Tačiau balandžio pabaigoje dėl šių kandidatūrų balsavęs Seimas jas visas atmetė.

G.Nausėda ir laikinai AT pirmininkės pareigas einanti S.Rudėnaitė į KT siūlo tas pačias kandidatūras – G.Lastauskienės ir A.Norkūno.

Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen teikia parlamento kanceliarijos Teisės departamento direktorių A.Kabišaitį.

Jį pernai, po to, kai buvo nepatvirtinti į KT siūlyti kandidatai, žadėjo siūlyti ir V.Pranckietis.

Kandidatų į KT teisėjus pateikimas Seime buvo numatytas antradienio plenarinio posėdžių darbotvarkėje, bet galiausiai buvo išbrauktas ir atidėtas neapibrėžtam laikui.

Dėl epidemiologinės situacijos šią savaitę parlamentas norėjo baigti „gyvus“ posėdžius ir rinktis tik nuotoliniu būdu. Kas reikštų, jog negalėtų dėl kandidatūrų į KT teisėjus balsuoti slaptai.

Tačiau opozicijai surinkus parašus, į ketvirtadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl KT teisėjų kandidatūrų.

Keičiasi trečdaliu

KT sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Teisėjus skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos pateikia prezidentas, parlamento vadovas ir AT pirmininkas.

KT pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas prezidento teikimu.

Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr./Konstitucinis teismas
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr./Konstitucinis teismas

KT kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu.

Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min