Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma BNS ketvirtadienį teigė, jog daugiausia abejonių kelia tai, kad R.Pakso pareiškimas ir jame skambėjęs atsiprašymas transliuotas prieš pat balsavimą Seime dėl „tvarkiečių“ lyderiui kelią į rinkimus galinčios atverti Konstitucijos pataisos.
Daugiausia abejonių kelia tai, kad R.Pakso pareiškimas ir jame skambėjęs atsiprašymas transliuotas prieš pat balsavimą.
„Manau, neatsitiktinai tas pareiškimas ir buvo paskelbtas balsavimo išvakarėse, tikintis padaryti įtaką Seimo nariams. Jei yra nuoširdus atsiprašymas, kad ir kokia nors abstrakčia forma, tai yra geriau, nei iki tol buvęs visiškas neigimas tos apkaltos procedūros ir priesaikos sulaužymo fakto. Lieka klausimas, ar iš tiesų tai nuoširdžiai atlikta. Būtų buvę geriau, jei tai būtų konkrečiau reglamentuota – ir forma, ir turinys“, – sakė J.Razma.
Anot jo, ketvirtadienio rytą konservatoriai frakcijoje svarstys šį pareiškimą ir spręs, kaip balsuoti dėl Konstitucijos 74 str. pataisos.
„Ar tai turės kokią nors įtaką atskiriems Seimo nariams? Dėl mūsų frakcijos kol kas negalėčiau atsakyti, ar bus tokių narių. Nors patį veiksmą vertinu pozityviai, bet žiūrint į tas visas aplinkybes, tai manęs ypač neįtikina tas pasisakymas ir mano pozicijos R.Pakso atsiprašymas nenulems“, – pridūrė parlamentaras.
Opozicinio Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis ketvirtadienį BNS sakė, kad jų frakcijai apsispręsti dėl Konstitucijos pataisos „proginis atsiprašymas“ įtakos neturės: „Mes ne dėl šitų argumentų nepalaikome pataisos.“.
Kita vertus, patį atsiprašymą jis taip pat įvertino kaip teigiamą žingsnį.
„Vertinu šį atsiprašymą. Gerai, kad nors ir po dešimties metų pripažino savo klaidas. Tačiau tai proginis atsiprašymas prieš pat balsavimą, kyla klausimas, kiek jis nuoširdus“, – BNS sakė E.Masiulis.
Per apkaltą beveik prieš dešimtmetį iš prezidento pareigų atstatydintas R.Paksas trečiadienį viešu pareiškimu atsiprašė dėl „nepriimtino ar nepateisinimo“ savo žingsnio: „Atsiprašau tautiečių, kuriems vienas ar kitas mano žingsnis buvo nepriimtinas arba nepateisinamas.“
Atsiprašymo iš asmenų, atstatydintų per apkaltą, prašė opozicijoje esantys konservatoriai. Jų atstovas J.Razma buvo parengęs tai numatančią įstatymo pataisą, bet jai nepritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Ketvirtadienį Seimas planavo paskutinį kartą balsuoti, kad pagrindinis šalies įstatymas būtų papildytas nuostata, jog „už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo gali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurias pradėti eiti galima tik davus Konstitucijoje numatytą priesaiką, kai išnyksta konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai“.
Konstitucijos pataisai priimti reikia, kad dėl jos Seimas balsuotų du kartus su trijų mėnesių pertrauka. Per kiekvieną priėmimą už pataisą privalo balsuoti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.
Taip pat ketvirtadienį planuojama balsuoti dėl Konstitucijos 74 straipsnio įgyvendinimo konstitucinio įstatymo. Šis įstatymas po apkaltos draustų kandidatuoti aštuonerius metus.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 11 dieną.
R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
