Sekite 15min Google
Todėl organizacijų atsparumas reiškia ne tik gebėjimą apsaugoti žmones ir tęsti svarbiausią veiklą, bet ir pasirengimą veikti drauge.Tokį daugelio savarankiškų, bet bendros krypties besilaikančių žmonių ir organizacijų susitelkimą galima vadinti spiečiaus efektu. Valstybė turi visuotinės gynybos planą, o kiekvienas jo dalyvis žino savo vietą, iš anksto pasirengia ir prireikus veikia suderintai su kitais.
Rugsėjį šis telkimasis įgavo konkretų pavidalą: dešimtys Lietuvos organizacijų pradėjo jungtis prie asociacijos „Visuotinė gynyba“ inicijuotos „Lietuvos organizacijų įsipareigojimų visuotinei gynybai Chartijos“. Chartija suteikia joms bendrą kryptį ir praktinį pasirengimo kelrodį – padeda ūkiui, įmonei, įstaigai ar nevyriausybinei organizacijai pasirengti pačiai ir darniai įsilieti į bendrą valstybės planą. Taip pavienės pastangos tampa viena veikiančia sistema.
„Žodis „gynyba“ daugeliui pirmiausia siejasi su kariuomene. Tačiau visuotinės gynybos esmė labai kasdieniška: kad miestelyje veiktų vaistinė, kepykla, ryšys ir socialinės paslaugos, o žmonės žinotų, kas priima sprendimus. Kuo daugiau organizacijų tai apgalvoja iš anksto, tuo tvirtesnė visa Lietuva“, – sako asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas.
Kas yra asociacija „Visuotinė gynyba“?
Asociacija „Visuotinė gynyba“ buvo sukurta tam, kad į vieną sistemą jungtų valstybę, verslą, pilietinę visuomenę ir tarptautinius ekspertus. Jos tikslas – padėti Lietuvai iki 2030 metų sukurti stiprią, Suomijos pavyzdžiu paremtą visuotinės gynybos sistemą, kurioje savo vaidmenį žinotų ne vien kariai ar pareigūnai, bet ir gyventojai, įmonės, įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos.
Asociacija rengia Lietuvai pritaikytą visuotinės gynybos modelį, sprendimus tikrina pratybose ir atsparumo testuose, o žmonėms bei organizacijoms kuria praktines pasirengimo priemones. Tarp jų – 72 valandų parengties programa gyventojams, skaitmeninis piliečio vaidmens įrankis „Ąžuolas“, Vadovų nacionalinio saugumo bei visuotinės gynybos kursas, kurių dalyviai, Lietuvos organizacijų vadovai, bus apmokomi Lietuvoje ir Suomijoje.
Šis darbas svarbus ne vien didžiosioms bendrovėms. Krizėje valstybės gyvenimą laiko daugybė vietinių grandžių: šeimos verslas, vežėjas, ūkininkas, gydymo ar globos įstaiga, mokykla, savivaldybės įmonė, bendruomenės centras. Jei jos geba veikti, žmonės gauna būtiniausias prekes ir paslaugas, o valstybei lieka daugiau jėgų spręsti didžiausias problemas.
Atsparumas – ne storas segtuvas lentynoje
Praktinis organizacijos atsparumas prasideda nuo paprastų, bet ne visada patogių klausimų. Kuri veikla yra būtina ir kiek laiko ji gali neveikti? Kokių žmonių, žaliavų, ryšio, duomenų ar elektros jai reikia? Kas priims sprendimus, jei vadovas bus nepasiekiamas? Kaip darbuotojai gaus patikimą informaciją, jeigu neveiks el. paštas ar internetas? Kokį tiekėją ar darbo būdą galima pasirinkti vietoj įprasto?
Pavyzdžiui, duonos gamintojui svarbu žinoti, kiek laiko užteks miltų, mielių, vandens, pakuočių ir kuro, ar generatorius išlaikys svarbiausias sistemas, kas pakeis neatvykusį meistrą ir kaip produkcija pasieks parduotuves. Paslaugų įmonei gali būti svarbiausios atsarginės duomenų kopijos, alternatyvus ryšys, klientų informavimas ir galimybė bent dalį darbo atlikti be įprastų sistemų. Skiriasi veikla, tačiau principas tas pats: svarbiausios funkcijos, aiški sprendimų grandinė, pasirengę žmonės ir išbandytos alternatyvos.
Todėl planą reikia ne tik parašyti, bet ir išmėginti. Vien pratybose paaiškėja, ar darbuotojai supranta savo vaidmenis, ar veikia kontaktų sąrašai, ar galima atkurti duomenis, ar pavaduotojas turi sprendimams reikalingą informaciją. Maža klaida per mokymus tampa naudinga pamoka; ta pati klaida tikroje krizėje gali sustabdyti visos organizacijos darbą.
„Vadovui krizėje nereikia žinoti visko pačiam, tačiau jis turi iš anksto pasirūpinti, kad komanda žinotų savo vaidmenis, sprendimų grandinė nesustotų, o informacija būtų aiški. To neišmokstama vien perskaičius planą – reikia mokymų ir pratybų“, – pabrėžia T. Godliauskas.
Vadovų nacionalinio saugumo ir visuotinės gynybos kursas, kurį inicijuoja asociacija – lyderių rengimo programa sprendimus priimantiems žmonėms. Vadovams svarbu suprasti valstybės gynybos ir saugumo sistemą, išmokti veikti turint mažai laiko ir ne visą informaciją, numatyti pavaduojamumą, aiškiai kalbėtis su darbuotojais ir išbandyti komandą sudėtingose situacijose. Parengtas lyderis ne žada, kad sutrikimų nebus, o padeda komandai veikti tada, kai įprasta tvarka nebeveikia.
Chartija, kuri įpareigoja veikti
Prie Chartijos jau prisijungė keletas reikšmingų šalies organizacijų, tokių kaip: Telia Lietuva, Tegos, LiJOT, Kibernetinio saugumo ekspertų asociacija, Lrytas.lt, UAB Rimti, Unicorns LT, Lietuvos Skautija, Sorainen, UAB Frontu, VŠĮ Švietimas numeris vienas, Mainline.inc, Lietuvos Nacionalinis Muziejus, 15min, Priežiūros institucijų asociacija, Hostinger. Jų pavyzdys rodo, kad pasirengimas tampa ne vien saugumo specialistų, bet ir įmonių vadovų bei darbuotojų darbotvarkės dalimi.
Chartiją pasirašiusi organizacija viešai palaiko visuotinės gynybos tikslus ir įsipareigoja kasmet žengti konkrečius žingsnius. Pirmiausia organizacija rūpinasi žmonių parengtimi: rengia pirmosios pagalbos mokymus ir sudaro sąlygas darbuotojams pasiruošti pirmosioms 72 valandoms. Tada stiprina pačią organizaciją: paskiria už pasirengimą atsakingą žmogų ir bent kartą per metus surengia krizių valdymo ar civilinės saugos pratybas. Be to, kasmet pasirenka bent dvi papildomas priemones ir įsivertina pažangą.
Papildomos priemonės labai konkrečios: atnaujinti veiklos tęstinumo planą, parengti ryšio alternatyvas, mokyti darbuotojus kibernetinio ar informacinio atsparumo, numatyti kritinių pareigybių pavaduojamumą, į pasirengimą įtraukti tiekėjus, bendradarbiauti su savivaldybe ar vietos bendruomene. Chartijos signataras pasirengia aiškų metinį veiksmų planą, galimybę mokytis ir keistis patirtimi su kitais, dalyvauti vadovų kurse bei signatarų renginiuose. Įgyvendintus įsipareigojimus žymi „Ginančios darbovietės“ ženklas ir vieta viešoje signatarų švieslentėje.
„Chartija nėra diplomas, kurį pasikabiname ant sienos. Ji padeda susitarti dėl konkrečių darbų: kas atsakingas, kokius mokymus surengsime, ką išbandysime per pratybas ir ką pataisysime kitąmet. Net maža organizacija gali pradėti nuo kelių žingsnių – svarbu, kad jie būtų realūs ir kartojami kasmet“, – sako asociacijos vadovas T.Godliauskas.
Prezidentūroje - dėmesys pasirengusioms organizacijoms
Rugsėjo viduryje Prezidento rūmų Kolonų salėje vykusiame Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo tarybos posėdyje ir Visuotinės gynybos forume susitiko valstybės, verslo, savivaldybių ir pilietinės visuomenės atstovai. Renginyje buvo pasveikintos prie Chartijos prisijungusios organizacijos. Diskusijose aptarti visuomenės pasirengimas, visuotinio šaukimo principai, Lietuvos visuotinės gynybos modelis, piliečių valia ginti šalį ir verslo indėlis. Pristatyta ir pati Chartija – kaip būdas savarankiškai kiekvienai organizacijai įsipareigoti ir atlikti bent du pasirengimo visuotinei gynybai veiksmus per metus, skirtus darbuotojų ir organziacijų lygmeniui.
Šis renginys Prezidentūroje parodė, kad darbuotojų atsparumas, veiklos tęstinumas ir organizacijų pasirengimas yra nacionalinio saugumo dalis. Kartu tai buvo kvietimas skirtingoms organizacijoms ne ruoštis po vieną, o derinti veiksmus: kalbėtis su savivaldybėmis, tiekėjais, bendruomenėmis ir valstybės institucijomis. Tik taip atskiri planai gali tapti viena veikiančia sistema.
„Prezidentūroje išreikštas dėmesys Chartijos nariams buvo svarbus valstybės palaikymo ženklas ir kartu atsakomybės priminimas. Pasirengimas nėra baigtas vien pasirašius dokumentą. Tikroji vertė atsiranda tada, kai organizacija atlieka veiksmus – apmoko žmones, sustiprina organziacinį atsparumą, įsivertina pažangą ir kitais metais žengia toliau“, – teigia T. Godliauskas.
Nuo ko pradėti atsparumo didinimą įmonei ar įstaigai regione? Paskirti atsakingą žmogų, su vadovų komanda įvardyti kelias svarbiausias funkcijas, numatyti pavaduotojus bei ryšio alternatyvas, suplanuoti pirmosios pagalbos ir 72 valandų pasirengimo mokymus, o tada surengti stalo pratybas. Tam nereikia laukti didelio biudžeto ar tobulo plano. Reikia pirmo susitarimo ir datos kalendoriuje.
Visuotinė gynyba tampa tikra tada, kai kiekvienas žino savo vaidmenį, o organizacijos gali pasirūpinti žmonėmis ir išlaikyti svarbiausią veiklą. Tokia darbovietė saugo ne tik save. Ji tampa atrama savo miestui, rajonui ir visai Lietuvai. O tai ir yra Spiečiaus efektas, kurį pasiekusi visuomenė yra ne tik saugesnė, bet ir vieningesnė, kūrybiškesnė bei ekonomiškai pažangesnė, nes žmonių ir organizacijų tarpusavio saitai veikia teigiamai ne tik ekstremaliose situacijose, bet ir kasdienybėje.
