Sekite 15min Google
Tarp svarbiausių siūlymų – aiški pagalbos teikimo tvarka, greitesnė institucijų reakcija.
„Norisi kurti sistemą, kuri padėtų žmogui, o ne žmogus ieškotų ką daryti“, – konferencijoje Seime šią savaitę kalbėjo „Ribologijos“ bendraįkurėja Reda Jureliavičiūtė.
„Kaip rezultatas buvo sukurtos gairės – tai yra rekomendacijos, skirtos sveikatos priežiūros įstaigoms ir ne tik (...). Visų pirma yra svarbu turėti algoritmą ir labai aiškų kelią, ką daryti. Ir nesvarbu į kurią grandinės dalį patenka žmogus, jis turėtų gauti pagalbą vienodai gerai“, – kalbėjo ji.
Darbo grupė nustatė, jog viena pagrindinių problemų – nevienodas ir nepakankamai nuoseklus reguliavimo taikymas praktikoje.
„Ribologija“ ir „Vilniaus naktinis biuras“ atliko sveikatos priežiūros specialistų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau kaip 200 respondentų. Jos duomenimis, daugiau nei 80 proc. respondentų nurodė nesijaučiantys pasirengę teikti pagalbą, o daugiau nei 70 proc. nežinotų, kaip elgtis, jei į įstaigą kreiptųsi nuo seksualinio smurto nukentėjęs ir galimai psichoaktyviosiomis medžiagomis apsvaigintas žmogus.
49 proc. respondentų teigė, kad pagalbos algoritmas yra neaiškus arba jiems nežinomas, o 42 proc. nežinojo, ar jų įstaiga yra viena iš penkių ligoninių, įgaliotų teikti pagalbą nuo seksualinio smurto nukentėjusiems žmonėms.
Parengtose gairėse siūloma priimti vieningą tarpinstitucinį teisės aktą ir nustatyti aiškius pagalbos algoritmus pagal tai, į kurią instituciją žmogus kreipiasi pirmiausia, sudaryti galimybę biologinius mėginius paimti pirmojoje tam pasirengusioje sveikatos priežiūros įstaigoje, o nustatytais atvejais – nelaukiant policijos užduoties.
Raginama institucijas aiškiai reglamentuoti mėginių paėmimo, saugojimo, perdavimo, tyrimo ir apmokėjimo tvarką bei nustatyti ne trumpesnį kaip šešių mėnesių jų saugojimo terminą.
Pasak gairių rengėjų, įgaliotose sveikatos priežiūros įstaigose reikia įtvirtinti atvejo koordinatoriaus funkciją ir užtikrinti psichologinės pagalbos prieinamumą nuo pirmojo kreipimosi momento, taip pat stiprinti specialistų kompetencijas, sistemingai rinkti duomenis ir periodiškai vertinti, kaip pagalbos algoritmas veikia praktikoje.
Be to, siūloma patvirtinti vidaus tvarkas institucijose, aiškiai apibrėžti teismo medicinos eksperto pasitelkimo kriterijus, nustatyti nukentėjusiųjų informavimo standartą, stiprinti profesinės etikos ir atsakomybės principus bei tobulinti pagalbos teikimą tais atvejais, kai į institucijas kreipiamasi praėjus daugiau kaip 72 valandoms po įvykio.
2024 metais Lietuvoje pradėta 13 ikiteisminių tyrimų dėl įtariamo seksualinio smurto naudojant psichoaktyviąsias medžiagas. Septyni iš jų buvo nutraukti nenustačius nusikalstamos veikos požymių. 2025 metais pradėta 12 tokių tyrimų – vienas jų nutrauktas, o kitų baigtis kol kas nėra žinoma.