„Turime kalbėti apie tai, kad tie įrankiai, kuriuos mes turime, aš manau, kad yra išsisėmę. Organizuotas nusikalstamumas prisitaiko, keičiasi ir šiandien dienai, jau keletą metų yra dirbta ir džiaugiuosi, kad palankiai vertina mūsų iniciatyvas, o mes kalbame apie naują organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą ir vieną pagrindinių normų – civilinį turto konfiskavimą“, – sakė komisaras.
Jų skaičius yra stabilus. Kelios dešimtys grupuočių, – sakė L.Pernavas.
Pasak jo, kalbama ne apie ikiteisminius tyrimus ir baudžiamąsias bylas, bet apie tai, kad su nusikalstamomis grupuotėmis susiję asmenys turėtų pagrįsti savo turto teisėtumą.
L.Pernavas tikina, kad baudžiamajame procese pareigūnai privalo įrodyti, kad turtas įgytas neteisėtai, tuo tarpu civiliniame procese asmuo turėtų pagrįsti turto kilmę.
„Šiuo atveju galiotų kaltumo prezumpcija. Žmogus turėtų pagrįsti jo turto teisėtumą“, – sakė jis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas žada, kad toks įstatymas gali būti priimtas jau Seimo pavasario sesijoje.
Pasak jo, dėl žmogaus teisių pažeidimų kliūčių neturėtų kilti, skirtingai nei aiškinantis neteisėtą praturtėjimą baudžiamojo proceso būdu.
„Šiandien reikia pasakyti labai aiškiai, kad bylos, susijusios su nepagrįstu praturtėjimu, įstrigo. Mes šiandien praktiškai praradome įrankį, nes jos įstrigo Konstituciniame Teisme. Tai normalu. Mes kuriame valstybę, diskutuojame, bet negali būti taip, kad mes visai neturime įrankių. Mano asmenine nuomone, civilinėje teisėje vyrauja kaltės prezumpcija. Mes nekalbame apie asmens nubaudimą be teismo, mes kalbame apie pareigą deklaruoti turtą, jeigu yra duomenų ir teismas sankcionuoja, kad tas turtas įgytas iš vertimosi nusikalstama veikla. Tie klausimai su nekaltumo, su žmogaus teisių pažeidimais vargu, ar gali būti siejami“, – sakė V.Bakas.
Iniciatyvą palaiko ir pats teisėju dirbęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
„Pozityviai tai vertinu. Kaip teisėjas pats esu sustabdęs baudžiamosios bylos nagrinėjimą dėl neteisėto praturtėjimo, nes laukiau Konstitucinio Teismo išaiškinimo, tačiau šiuo atveju turtas, kuris įgytas dėl organizuoto nusikalstamumo, aš tai vertinčiau pozityviai ir manau, kad turi perspektyvą šis teisės aktas“, – kalbėjo jis.
Koncentracija Kaune
L.Pernavo teigimu, organizuotos nusikalstamos grupuotės nuolat stebimos, perskaičiuojamos kas savaitę, mėnesį, pusmetį.
„Jų skaičius yra stabilus. Kelios dešimtys grupuočių“, – teigė L.Pernavas.
Nusikaltimai daromi dėl pinigų, todėl pagrindinis dalykas, kad grupuotės negalėtų gauti pinigų, negalėtų gauti lėšų, o jeigu jau įvyko kažkoks nusikaltimas ir jos turi sukaupę lėšų, turto, tai kad mes galėtume jas iš jų paimti, – sakė L.Pernavas.
Pasak vidaus reikalų ministro E.Misiūno, dauguma grupuočių veikia Kaune.
Tačiau konkretesnių skaičių, pavadinimų, susijusių asmenų skaičiaus nei komisaras, nei ministras nesutiko atskleisti sakydami, kad tai – slapta informacija.
Pasak E.Misiūno, tai, kad grupuočių lyderiai savo reikmėms išleidžia milijonus eurų, rodo, kad grupuotės valdo milžiniškus turtus.
Dažniausiai organizuotai veikiantys nusikaltėliai verčiasi prekyba narkotikais.
„Nusikaltimai daromi dėl pinigų, todėl pagrindinis dalykas, kad grupuotės negalėtų gauti pinigų, negalėtų gauti lėšų, o jeigu jau įvyko kažkoks nusikaltimas ir jos turi sukaupę lėšų, turto, tai kad mes galėtume jas iš jų paimti“, – teigė L.Pernavas.
Viešojoje erdvėje su organizuotu nusikalstamumu buvo siejama ir praėjusią savaitę Kaune, Šilainių rajone, įvykdyta garsaus bušido kovotojo Remigijaus Morkevičiaus žmogžudystė, tačiau šios informacijos generalinis policijos komisaras ir ministras nekomentuoja.
PVM grobstymas vis dar populiarus
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas Kęstutis Jucevičius teigė, kad finansiniais nusikaltimais užsiimančios nusikaltėlių grupuotės savo veiklos nekeičia ir dažniausiai užsiima PVM grobstymu.
„Ypač tarpvalstybiniu PVM grobstymu: Lietuva, Lenkija, Latvija, Estija. Deja, šitos schemos veikia. Lietuviai kartu su latviais ir estais kuria grupes, organizuotas finansines schemas ir, deja, PVM yra grobstomas“, – teigė jis.
Pasak jo, PVM grobstymu dažniausiai užsiima ES ribose.
„Mes mažai to pastebime su kaimyne Baltarusija. Schemos praktiškai neegzistuoja su šia valstybe“, – teigė FNTT vadovas.
Pasak K.Jucevičiaus vien 2016-aisiais FNTT atliktuose tyrimuose nustatyta 50 mln. eurų valstybei padaryta žala tik dėl PVM grobstymo.
Realiai suma, pasak FNTT vadovo, gali būti 100 mln. eurų didesnė.
„Nenorėčiau kalbėti apie milijardus, kaip kartais būna paviešinama“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas V.Bakas po posėdžio tvirtino, kad PVM išgrobstoma būtent apie milijardą eurų.
„Vien PVM yra išgrobstoma, pavagiama, išplaunama apie milijardą eurų kasmet. Tai yra apie 25-30 proc., pačių ekspertų vertinimu“, – sakė V.Bakas.
Pirmenybė prevencijai
Kriminalinės policijos reforma buvo pradėta 2013 metais, o baigta 2015-aisiais. Tuomet teigta, kad vienas iš svarbiausių pokyčių – siekti kuo daugiau informacijos surinkti dar iki nusikaltimo. Tai trečiadienį dar kartą pakartojo policijos vadovas L.Pernavas.
2015-aisiais buvo žadama, kad po reformos kriminalistai turės pavojingiausių organizuotų nusikalstamų grupuočių sąrašą, pagal kurį bus skirstomos užduotys.
2016-aisiais pirmą kartą Lietuvoje atliktoje nacionalinėje pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo ataskaitoje, kurią pristatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), buvo skelbiama, kad organizuotos nusikalstamos grupuotės dažniausiai verčiasi prekyba narkotikais, kontrabanda, sukčiavimu, stambaus masto vagystėmis, pagreitį įgauna atsiskaitymai netikrais pinigais, netikrų pinigų gamyba ir realizavimas.
Grupuotės daug dėmesio skiria savisaugos priemonėms, todėl naudojasi pažangiausiomis technologijomis, plečia tarptautinius ryšius. Neteisėta jų veikla vykdoma net tik Europos valstybėse, bet ir kitur.
Anot ataskaitos, šalyje veikia kelios tarptautinio lygio grupuotės. Taip pat šalyje identifikuojamos grupės, kurios ne visiškai atitinka organizuotas nusikalstamas grupuotes apibūdinančius požymius, bei naujai besiformuojančios grupės.
Geografiškai organizuotos nusikalstamos grupuotės koncentruojasi Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus apskrityse. Istoriškai susiklostė, kad šiuose miestuose veikia stipriausios, atitinkančios tarptautinio lygio organizuotos nusikalstamos grupuotės statusą, grupės.
