Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 16d. 19:46

Oro taršos rebusas Klaipėdoje: teršėjams tirti – 190 tūkstančių, bet jie nustatyti nebus

Šiaurės prospektas Klaipėdoje
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr. / Šiaurės prospektas Klaipėdoje

190 tūkstančių eurų – tokia suma skirta oro taršos tyrimams Klaipėdoje. Trečiadienį tyrimą atliekanti bendrovė pristatė pastarojo laikotarpio rezultatus, tačiau juos išklausiusiems specialistams ir gyventojams kilo klausimas, ar visgi bus atsakyta, kas yra taršos skleidėjai ir smardina Klaipėdą? Oro taršą miestiečiai jaučia, sulaukiama nusiskundimų, tačiau normos, kaip teigiama, neviršijamos ir pavojaus gyventojų sveikatai nėra.

Oro kokybės tyrimus Klaipėdoje nuo metų pradžios dvidešimtyje miesto vietų vykdo bendrovė „Estonian, Latvian and Lithuanian Environment“ . Projektas truks iki liepos mėnesio. Kitąmet bendrovė turėtų pasiūlyti priemonių planą taršos problemoms spręsti.

Ir nors sutartyje buvo įvardinta nustatyti taršos šaltinius, orą uostamiestyje tiriantys specialistai kol kas vardija tik užfiksuotas taršias medžiagas pietinėje bei šiaurinėje miesto dalyse. Atlikti tyrimai ir gyventojų nusiskundimo vietose. Tyrimai rodo, jog įvairių taršos darinių normos teisės aktų reikalavimų neviršija, išskyrus kietųjų dalelių koncentraciją. Matavimai buvo atlikti ir gyventojų nusiskundimo vietose. Buvo gauti septyni skundai, jie susiję ir su nemaloniais kvapais. Tuo ypač skundžiasi pietinėje Klaipėdos dalyje gyvenantys žmonės.

Pasak bendrovės atstovės Rūtos Kurienės, ne visi lakieji organiniai junginiai turi kvapą ir jis nėra pavojaus indikatorius.

„Jei medžiaga kvepia ar ne, tai neindikuoja apie pavojų“, – sakė moteris. Jos teigimu, kai kurie junginiai neturi kvapo, tačiau organizmui gali būti pavojingi.

Pasijuto lyg chemijos paskaitoje

Išklausę informaciją apie tyrimus, gyventojai ir įvairių institucijų atstovai kraipė galvas, neslėpė pasijutę tarsi chemijos paskaitoje, tačiau galiausiai nesupratę, tai kas gi teršia ir smardina miestą?

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas buvo atviras – suprasti pateikiamą informaciją sudėtinga.

„Tai, ką girdžiu, panašu, kad jūs netiriate to intensyvaus kvapo atsiradimo priežasčių. Tiriate vieną, antrą, trečią, bet aš ne chemikas, nesuprantu kodinių pavadinimų. Dėl ko skundžiasi Klaipėdos rajono, pietinės Klaipėdos dalies gyventojai, nėra aišku. Kas skleidžia stiprų kvapą, jei visi elementai, kuriuos tiriate, neviršija normų? Ar įmanoma suprasti, kas sukelia tą intensyvų kvapą, kuris neleidžia žmonėms normaliai gyventi? Ar buvo techninė užduotis pakoreguota, kad jį surastumėte?“, – klausė A.Bogdanovas.

Jo teigimu, jau praėjusio susitikimo su bendrove metu siūlyta išplėsti darbo apimtis, kad būtų atsakyta į svarbiausią miestiečiams klausimą.

Bendrovės teigimu, norint nustatyti konkretų teršėją, turi būti atliekama papildoma analizė. Tai sutartyje esą nebuvo numatyta.

Klaipėdietė, viešosios įstaigos „Tvari aplinka“ atstovė Sandra Gabrilavičienė buvo atvira – trečiadienį savivaldybėje vykusi oro taršos prezentacija buvo apie nieką, o šiais tyrimais gyventojai ir tikėjosi išsiaiškinti taršos problematiką.

Moteris savivaldybės atstovų klausė, už ką sumokėti pinigai ir koks buvo šio projekto tikslas?

„Mes matėme tik junginių kiekius, o kokia koncentracija, manyčiau, duomenys yra netikslūs“, – sakė moteris.

Skundų sulaukia mažiau

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovė Asta Šlepetienė teigė, jog atvėsus orams skundų dėl kvapų ir taršos sulaukiama gerokai mažiau, vos vieno kito per savaitę. Priemonių spręsti kvapų ir taršos problematiką ėmėsi ir bendrovės. Pasibaigus terminui bus tikrinama ir sprendžiama, ar reikalauti įdiegti papildomas priemones.

Oro taršos duomenų išklausyti atėjusi A.Šlepetienė projekto vykdytojams išsakė tą pačią pastabą. Jos teigimu, sutartyje įsipareigota nustatyti šaltinius.

„Oro taršos rezultatai iškalbingesni nei pirmo ketvirčio, nes tuomet viršijimų nebuvo, antrame ketvirtyje atsiranda. Tai rodo, kad gyvename realiame gyvenime, nes nulio niekur nėra – įmonės dirba, mašinos važiuoja, kažkokie radimai fiksuoti, tai džiugina. Galėsime lyginti išmetimus, taršos leidimuose žiūrėti, ar viskas inventorizuota.

Ko iš tikrųjų pasigedau – pagal iškvietimus tyrimų. Pirmą kartą kalbėjome, kad lakieji organiniai junginiai, tai ne tos cheminės medžiagos, kurios galimai susijusios su šiandien analizuojama kvapų problema. Jeigu po šio pasitarimo atsiras neorganinės medžiagos, galbūt ir tos taršos šaltinio radimas, arba, sakykime, reikalavimas peržiūrėti taršos leidimus duos daugiau medžiagos vienai ir kitai institucijai. Džiugina, kad kažkas lyg ir atsiranda, bet gyvenimas rodo, kad negalime taip stagnatiškai žiūrėti, to nėra programoje ir nedarome. Jei atsirado problema, spręskime ir žiūrėkime. Sutinku, programa ne kvapams nustatyti, o cheminėms medžiagoms, ko pagal mūsų teisės aktus nėra. Mes iš jų ir tikimės, kad galėtume eiti toliau, išspręsti kvapų problemas“, – sakė A.Šlepetienė.

Nustatyti cheminiai junginiai, kurie šiuo metu netiriami, leistų specialistams jas toliau susieti su tam tikromis įmonėmis.

Jei reikės – sumokės daugiau

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis teigė, jog savivaldybė yra pasirengusi sumokėti daugiau, kad projekto aprėptis būtų kaip įmanoma platesnė ir būtų ištirti ir tie cheminiai elementai, kurie nėra įtraukti, o jų kontrolė kelia problemų.

„Elementai matuojami, vidutinės dienos normos rodo, kad iki viršijimų toli, bet visuomenę reikia nuraminti ir tuos elementus įtraukti. Taršos ir kvapų problema mieste yra prioritetinė ir čia pinigai nebus taupomi“, – sakė G.Neniškis.

Jo teigimu, šiuo metu kai kurios taršios įmonės manipuliuoja ir nedeklaruoja tam tikrų išmetamų medžiagų. Šio tyrimo tikslas parodyti aplinkosaugininkams, kad tokie išmetimai yra, tad tokių įmonių kontrolė turi būti griežtesnė.

Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

03:38
07:04
00:24

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min