Australija pirmoji įteisino draudimą paaugliams naudotis socialiniais tinklais. Ši banga atsirito ir į Europą, todėl kalbame apie tai ir su Lietuvos politikais, ir su europarlamentarais.
„Vieningi sprendimai išspręstų daugelį klausimų“
Teisingumo ministrė R.Tamašunienė laidoje teigė, kad diskusija dėl socialinių tinklų uždraudimo paaugliams yra aktuali beveik visose Europos Sąjungos valstybėse – ne išimtis ir Lietuva.
Vis dėlto, bloko mastu priimtas sprendimas būtų naudingas, kadangi nacionaliniai sprendimai skiriasi.
„Ta diskusija yra aktuali praktiškai visose valstybėse. Lietuvoje yra užregistruotas įstatymo projektas, kuriuo taip pat numatomas ribojimas naudotis socialiniais tinklais iki 16 metų. Kitose Europos valstybėse kalbama apie amžių nuo 13 iki 16 metų“, – pasakojo R.Tamašunienė.
Jos teigimu, pavyzdžiui, Vokietija svarsto uždrausti socialinius tinklus vaikams iki 13 metų, o nuo 13 iki 16 metų reiktų tėvų sutikimo, nuo 16 metų ribojimai nebebūtų taikomi.
„Mano vertinimu, tas siūlymas yra geras. Tai užtikrintų didžiųjų tarptautinių socialinių tinklų valdymą, kontrolę ir vieningas taisykles (...) Jeigu kiekviena valstybė priims sprendimus dėl skirtingo amžiaus arba kitokius ribojimus, tai ar mes pasieksime rezultatą?“, – svarstė ministrė.
„Vieningi sprendimai Europos Sąjungos mastu išspręstų daugelį klausimų, kurie kyla būtent dėl vaikų laiko ribojimo socialiniuose tinkluose arba iš viso iki tam tikro amžiaus uždraudimo“, – pridūrė ji.
Dainius Žalimas laidoje priminė, kad Europos Parlamentas dar pernai išreiškė tam tikrą iniciatyvą, kai buvo priimta speciali rezoliucija dėl nepilnamečių apsaugos internete.
„Ten kalbama apie prieigos neturėjimą iki 13 metų amžiaus. Jeigu kalbėtume apie kažkokio vienodo standarto siekiamybę, o 13-16 metų – su tėvų sutikimu, o nuo 16 metų tai būtų visiškas prieinamumas“, – kalbėjo europarlamentaras.
Anot jo, europinis sprendimas būtų gerokai stipresnis vien ir dėl to, kad „Europos Sąjunga turi daugiau galios derėtis ir paveikti tas socialinių tinklų platformas, kurios nėra Europos Sąjungos jurisdikcijoje“.
Europarlamentaras Aurelijus Veryga priminė, kad ir dabar teoriškai amžiaus apribojimas egzistuoja, tačiau realiai neveikia, nes „tie apribojimai yra nesudėtingai apeinami rodant netikrą gimimo datą ir panašiai“.
„Kaip ir yra apribojimas, bet jis yra nefunkcionuojantis. Ir čia kolega Dainius labai teisingai pasakė, kad jeigu atsiranda skirtingi reikalavimai valstybėse narėse, tai reikia suprasti netgi iš to technologinio įgyvendinimo kampo žiūrint, kad net ir įgyvendintojui nėra viskas labai paprasta. Tarkime, jeigu Lietuva nustato kažkokį amžiaus reikalavimą, bet žinome, kad yra tokia VPN paslauga, kuri leidžia kaip ir anonimizuoti vartotoją – apribojimai yra apeinami ir jeigu tas tiekėjas nėra suinteresuotas, jis visada suras būdą ar galimybę, kaip savo produktą padarytų prieinamą“, – kalbėjo A.Veryga.
Pasak jo, amžių, iki kurio būtų uždraudžiami socialiniai tinklai, turėtų parinkti ne politikai, o sveikatos specialistai, kurie įvertintų, iki kurio amžiaus socialinių tinklų daromas poveikis vaikams yra stipriausias.
A.Veryga pabrėžė, kad socialinius tinklus valdančios korporacijos, tikėtina, spaudos Europos institucijas, kai šios priartės prie sprendimų.
„Kai pakvips dideliu pinigų praradimu, aš neabejoju, kad spaudimas bus didžiulis ir kad tikrai bus stengiamasi tuos pinigus visokiais būdais išlaikyti“, – tikino politikas.
Kad Europa gali susidurti su dideliu pasipriešinimu iš minėtų kompanijų, sutinka ir D.Žalimas. Jo teigimu, tai nebūtų pirmas kartas. Būtent dėl to ir reikalingas bendras ES sprendimas.
„Dėl to ir rizikuojame tam tikromis geopolitinėmis įtampomis, kadangi, deja, Europoje bent jau tokio lygio socialinių tinklų platformų nėra ir mes čia kalbamės su subjektu iš išorės, todėl tas vieningas europinis balsas yra, be abejo, stipresnis (...) Tada ir socialinių tinklų platformos turės skaitytis su ES“, – kalbėjo D.Žalimas.
Ką darys Lietuva?
Seimo narė Daiva Ulbinaitė yra pateikusi pasiūlymą drausti naudotis socialiniais tinklais paaugliams, jaunesniems nei 16 metų.
Pasak R.Tamašunienės, toks siūlymas yra „galbūt per drastiškas“.
„Reikia tų ribojimų laipsniškumo – kažką uždrausti iki tam tikro amžiaus, vertinant vaiko brandą ir žalą, daromą jo raidai. Tuomet – šiek tiek lengvesnį mechanizmą naudotis tais tinklais vyresniame amžiuje“, – kalbėjo teisingumo ministrė.
Paklausta, ar Lietuva turėtų priimti šią iniciatyvą, ar palaukti europinio sprendimo, teigė, kad „būtų labai gerai, jeigu Europos Komisija, Europos Parlamentas imsis lyderystės, kol pavienės valstybės nepradėjo priiminėti nacionalinių teisės aktų“.
„Aišku, sprendimai ES mastu neįvyksta greitai, užtruks diskusija, derinimas tarp valstybių narių (...) Diskusija trunka nuo 3 iki 4 metų (...) Turime atsakyti sau į klausimą, ar mes lauksime, kol Europa apsispręs ir padarysime vieningą sistemą, ar pradėsime nuo nacionalinės sistemos ir bandysime įgyvendinti patys, bet vis dėlto Lietuvos derybinės galios su Meta ar kitomis kompanijomis yra menkos“, – kalbėjo R.Tamašunienė.
Ji taip pat užsiminė apie verifikavimo sistemos ir kontrolės mechanizmo sukūrimą Europos mastu, o tai, kas turės sukurti šias sistemas, – socialinius tinklus valdančios kompanijos ar Europa, yra „diskusinis klausimas“.
„Būtų gerai, kad pačios korporacijos pasiūlytų tas sistemas“, – pabrėžė R.Tamašunienė, pridūrusi, kad gali būti ir kitokių sprendimų.
Laida „Europos Panorama“ yra dalis turinio projekto, kuriuo siekiama nešališkai informuoti apie Europos parlamento veiklą. Jį iš dalies finansuoja Europos Parlamentas.
Už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
