Pavyzdinė gelbėjimo operacija – stiprus argumentas didinti amerikiečių pajėgas Lietuvoje

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė savo paskyroje „Facebook“ kviečia visus rytoj palydėti per pratybas žuvusius amerikiečių karius į paskutinę kelionę. 

„Jei mūsų kariams kas nors nutiktų toli nuo namų ir šeimos, norėtume, kad dėl jų būtų padaryta viskas, kas įmanoma. Norėtume, kad jie būtų palydėti namo taip, kaip į paskutinę kelionę išlydėtume savo pačių sūnus. Lygiai taip pat elgiamės su kiekvienu kariu, atvykusiu mūsų saugoti. Jie mūsų kariai. Išlydėsime juos namo kaip savo karius.

Sunkiausią valandą būkime vieningi. Balandžio 3 d. 11 val. rengiama žuvusių JAV karių išlydėjimo ir pagerbimo ceremonija. Susirinkime prie Katedros ir Gedimino prospekte pasakyti paskutinį ačiū“, – rašo ji.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Markas Rutte

NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį išreiškė užuojautą per pratybas Pabradės poligone Švenčionių rajone žuvusių keturių JAV karių artimiesiems ir padėkojo Lietuvai už sėkmingą gelbėjimo operaciją.

„Esame dėkingi mūsų ginkluotųjų pajėgų vyrams ir moterims už jų kasdien atliekamą tarnybą. Šią savaitę vėl prisiminėme, kad ši tarnyba yra pavojinga, nes per mokymus Lietuvoje tragiškai žuvo keturi drąsūs amerikiečių kariai. Esame labai dėkingi už jų tarnybą. Reiškiame gilią užuojautą jų šeimoms, draugams ir kolegoms kariams“, – sakė M.Rutte.

M.Rutte taip pat padėkojo Lietuvai už vienybę, solidarumą ir NATO sąjungininkų įsipareigojimą.

„Ši tragedija parodė tikrąją Aljanso dvasią – sąjungininkai dirbo petys į petį, o toks vieningumas ir bendradarbiavimas yra esminis mūsų bendro saugumo pagrindas“, – pridūrė NATO vadovas. 

Trečiadienio vakarą į nelaimės vietą Pabradės poligone atvyko padarinių likvidavimo darbo grupė. Ji keičia ištraukimo darbus vykdžiusią komandą, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Taip pat pranešama, kad gelbėjimo darbuose dalyvavę Lenkijos kariai jau išvyko iš Pabradės poligono incidento vietos, taip pat jau išvyko ir iš Lietuvos.

Vilniuje, ketvirtadienį 11 val., rengiama pratybose žuvusių Jungtinių Amerikos Valstijų karių pagerbimo ir išlydėjimo ceremonija.

Krašto apsaugos ministerija dalijasi ceremonijos programa.

Žuvusių JAV karių išlydėjimo ceremonija prasidės Katedros aikštėje ir judės Gedimino prospektu iki J. Tumo-Vaižganto sankryžos. Po to kortežas važiuos į Vilniaus tarptautinį oro uostą.

Ceremonijoje dalyvaus Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras, arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, kiti aukšti valstybės pareigūnai, ambasadoriai ir visi tragedijai neabejingi žmonės. 

11.00 val. Bažnytinis palaiminimas ir išlydėjimo ceremonija prie Katedros aikštės (dalyvauja Lietuvos Respublikos Prezidentas G. Nausėda, krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė, Lietuvos kariuomenės vadas generolas R. Vaikšnoras, arkivyskupas metropolitas G. Grušas, kiti aukšti valstybės pareigūnai)

11.10 val. Automobilių kortežo su JAV karių palaikais vykimas Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės.

11.15 val. Komentarai žiniasklaidai greta Katedros bokšto.

11.30 val. Automobilių kortežas suka į J. Tumo-Vaižganto g. link tarptautinio Vilniaus oro uosto.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad lietuvių įsitraukimas į amerikiečių karių gelbėjimo operaciją Pabradės poligone buvo „natūralus geranoriškumas“, o ne tam tikra derybinė pozicija, siekiant didesnio JAV buvimo regione.

„Nenorėčiau mūsų visuomenės, mūsų institucijų, privataus sektoriaus natūralaus geranoriškumo paversti kažkokiu racionaliu ar apčiuopiamu instrumentu, derantis dėl kitų diplomatinių ar tarptautinių santykių epizodų“, – žurnalistams trečiadienį sakė premjeras.

Kaip anksčiau rašė BNS, keturi JAV kariai, vykę šarvuočiu M88 „Hercules“, dingo kovo 25 dieną per pratybas Pabradės poligone.

Paieškos ir gelbėjimo operacija truko savaitę. Joje dalyvavo Lietuvos, JAV, Lenkijos, Estijos kariai, pareigūnai, civiliai asmenys.

Nuotr. iš D.Šakalienės „Facebook“ profilio/Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, premjeras Gintautas Paluckas ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė

Šarvuotis su trijų karių kūnais iš pelkės ištrauktas pirmadienį, kovo 31 dieną, antradienį, balandžio 1 dieną, rastas ketvirtas nuskendęs karys.

„Manau, kad tai yra gražus, natūralus elgesys, kurio netemdė jokie racionalūs išskaičiavimai: kiek mums tai kainuos, ar dar kažkokį batalioną gausim. Jei tai ir turės teigiamą efektą, tai jis bus visiškai natūralius, o ne dėlto, kad užėmėme kažkokią derybinę poziciją ir dėl šių priežasčių įsitraukėme į šią gelbėjimo operaciją“, – sakė jis.

Tuo metu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Pabradės poligone vykdytos gelbėjimo operacijos metu pademonstruotas tarpvalstybinis bendradarbiavimas gali tapti svarbiu argumentu derantis dėl daugiau amerikiečių karių buvimo Lietuvoje.

JAV kariai su pertraukomis Lietuvoje rotuojami nuo 2014 metų pavasario, o nuo 2019 metų šalyje dislokuojami JAV sunkieji batalionai.

Aižėjant santykiams su Europa, JAV lyderis Donaldas Trumpas pastaruoju metu grasino peržiūrėti karių dislokavimą Europoje, favoritizuojant valstybes, kurios skiria daug lėšų gynybai.

Taip Amerika iš esmės pakeistų savo dalyvavimo NATO modelį.

Lietuvos politikai ne kartą sakė siekiantys nuolatinio amerikiečių buvimo šalyje.

JAV kariuomenės pajėgos Europoje ir Afrikoje džiaugiasi Lietuvos visuomenininkų iniciatyva išlydėti per pratybas žuvusius amerikiečių karius. 

„Lietuva ir toliau mus palaiko, grąžinant mūsų karius namo“, – skelbiama vadavietės pranešime „Facebook“ ir dalijamasi kvietimu.

 Vilniuje ketvirtadienį rengiama pelkėje Pabradės poligone žuvusių amerikiečių karių pagerbimo ir išlydėjimo ceremonija.

Kaip skelbia nevyriausybinė organizacija „Stiprūs kartu“, iškilmingas kortežas 11 val. stabtels Katedros aikštėje, kur jį pasitiks Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, kiti valstybės vadovai, ambasadoriai.

Jis vėliau keliaus Gedimino prospektu iki J. Tumo-Vaižganto sankryžos.

„Net ir darbo dieną nelikime abejingi, išeikime į Gedimino prospektą nuo Katedros aikštės iki J. Tumo-Vaižganto sankryžos, nulenkime galvą ir pagerbkime pratybų metu žuvusius JAV karius, kurie treniravosi ginti mūsų laisvę ir savo priesaiką, negailėdami jėgų ir gyvybės, vykdė iki galo“, – rašoma renginio kvietime feisbuke.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad valstybės institucijų bendradarbiavimas per gelbėjimo operaciją Pabradėje buvo pavyzdinis.

„Noriu visoms ministerijoms, įstaigoms ir institucijoms padėkoti už sklandų bendradarbiavimą sprendžiant Pabradės klausimą, žuvusių karių ir šarvuotos technikos iš pelkės klausimą“, – prieš Vyriausybės pasitarimą ministrams sakė G.Paluckas.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Gintautas Paluckas

„Tas bendradarbiavimas buvo neprikišamas, neskatinamas, labai natūraliai ir organiškai bendraujant, iš tikrųjų, tai yra pavyzdinis susitelkimas, kuris vyko ne tik mūsų šalies viduje, (...) bet ir tarptautiniu mastu“, – teigė jis.

Kaip anksčiau rašė BNS, keturi JAV kariai, vykę šarvuočiu M88 „Hercules“, dingo kovo 25 dieną per pratybas Pabradės poligone.

Paieškos ir gelbėjimo operacija truko savaitę. Joje dalyvavo Lietuvos, JAV, Lenkijos, Estijos kariai, pareigūnai, civiliai asmenys.

Šarvuotis su trijų karių kūnais iš pelkės ištrauktas pirmadienį, kovo 31 dieną, antradienį, balandžio 1 dieną, rastas ketvirtas nuskendęs karys.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Pabradės poligone vykdytos gelbėjimo operacijos metu pademonstruotas tarpvalstybinis bendradarbiavimas gali tapti svarbiu argumentu derantis dėl daugiau amerikiečių karių buvimo Lietuvoje.

„Aš manau, kad taip, tai yra stiprus argumentas“, – žurnalistams trečiadienį sakė K.Budrys, paklaustas, ar tai gali padėti derantis dėl daugiau JAV karių Lietuvoje.

Patricija Adamovič / BNS/Kęstutis Budrys

„Ar tai yra karo metas, ar tai yra pratybos, ar tai yra mokymai, ar tai yra dar kokios nors užduotys, Amerikos valstybė įsipareigoja juos iš ten ištraukti gyvus. Jeigu nepavyksta, tai vis tiek juos (karius – BNS) pargabens namo. Ir tą pažadą reikia, kad būtų, kas padeda įvykdyti. Lietuva padės tą pažadą įvykdyti bet kokiomis sąlygomis ir tai yra, tai yra stipri remianti žinia“, – kalbėjo ministras.

Kaip anksčiau rašė BNS, keturi JAV kariai, vykę šarvuočiu M88 „Hercules“, dingo kovo 25 dieną per pratybas Pabradės poligone.

Paieškos ir gelbėjimo operacija truko savaitę. Joje dalyvavo Lietuvos, JAV, Lenkijos, Estijos kariai, pareigūnai, civiliai asmenys.

Šarvuotis su trijų karių kūnais iš pelkės ištrauktas pirmadienį, kovo 31 dieną, antradienį, balandžio 1 dieną, rastas ketvirtas nuskendęs karys.

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, reaguodama į ištikusią krizę, Lietuva parodė, jog yra patikima šalis, rimtai reaguojanti į įvairias situacijas.

„Techninė dalis, aišku, dar ji ateis šiek tiek pavėlavusi, kai viską įsivertinsime, ko mums reikėjo galbūt daugiau, ko mums reikėjo mažiau, bet dabar jau akivaizdu, kad suveikėme puikiai. Tai tiek sureaguodami labai rimtai, tiek sutelkdami skirtingų institucijų pajėgas iš karto“, – teigė K.Budrys.

Anot jo, tai patvirtina ir iš JAV pusės sulauktos reakcijos.

„Ir tai, ko sulaukėme įvairiomis formomis iš Jungtinių Amerikos Valstijų pusės, man atrodo, tai tiktai ir patvirtina. Kad svarstant, kur yra suteikiamos geriausios priimančios šalies paramos sąlygos, tai yra Lietuva. Tai tas yra akivaizdu“, – sakė ministras.

JAV kariai su pertraukomis Lietuvoje rotuojami nuo 2014 metų pavasario, o nuo 2019 metų šalyje dislokuojami JAV sunkieji batalionai.

Konservatyvus JAV leidinys „New York Post“ negaili liaupsių Lietuvai bei jos kaimynėms dėl keturių karių gelbėjimo operacijos.

Savo poziciją paskelbęs Gynybos ir demokratijos fondo analitikas Peteris Doranas pažymi, jog žaibiška reakcija į situaciją 
nelaukiant jokių „oficialių diplomatinių prašymų“ parodė, kas yra tikrieji JAV draugai: „Trys artimiausi mūsų draugai – Lietuva, Lenkija ir Estija – puolė į purvą, kad padėtų mums niūriose atkūrimo pastangose ir sugrąžintų mūsų žuvusius karius namo“.

Pasak P.Dorano, ši nepaprastoji padėtis atskleidė svarbų dalyką, jog JAV ryšiai su sąjungininkais palaikomi „ne tik sutartimis ir retorika, bet ir pasitikėjimu, įranga, personalu ir bendrais pavojais“, o Baltijos šalis ir Lenkiją įvardijo kaip „vieną svarbiausių Amerikos strateginių išteklių Europoje“.

„Lietuvos ir Lenkijos kariai ir pirmieji sureagavusieji nedvejodami atskubėjo į pagalbą, nes žinojo, kad Amerikai jos reikia. Ši tragedija įtikinamai atsako į neseniai viceprezidento J.D.Vance'o užduotą klausimą: ar Amerika vis dar dalijasi pagrindinėmis vertybėmis su Europa? Kai dingo Amerikos kariai, Lietuva, Lenkija ir Estija atsakė: taip“, – tvirtino P.Doranas.

„Kitąkart, kai Amerikai prireiks pagalbos – o tas laikas ateis – prezidentas D.Trumpas ir mes visi turėtume prisiminti: kai dingo keturi mūsų kariai, priešakinėse linijose esantys mūsų draugai ėmėsi paieškų. Jie be jokių abejonių šoko į purvą kartu su mumis“, – rašė analitikas.

Plačiau skaitykite čia: 

„Tragedija pelkėje parodė, kas mūsų draugai“: Niujorko leidinyje – šilti žodžiai lietuviams