„Gydytojas jau prieš operaciją kokius 7 kartus paklausė ar nebus šoko, jei pabudusi pamatysiu, jog krūtis yra pašalinta. Bet aš net nesudvejojau. Gyvenimas man buvo brangesnis“, – pokalbį pradeda kaunietė J. Vitkauskaitė.
Naktį pabudo nuo dūrio krūtinėje
Pirmieji požymiai buvo gana tipiški. Moteris vieną naktį pajuto stiprų skausmą krūtinės srityje.
„Net nubudau. Atsisėdau lovoje, dūrimas buvo intensyvus. Po to lyg praėjo. Vėl kartojosi. Papasakojau darbe, gerai sutarėme su viršininke, tai ji iškart pasiūlė kreiptis į medikus – registruotis pas šeimos gydytoją, kuri nukreipė į LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos kliniką. O ten viskas vyko greitai. Netrukus man nustatė diagnozę – krūties vėžys“, – prisimena pašnekovė.
Paklausė, kiek turėti pinigų
Nors moteris jaudinosi, ją stipriai palaikė dukra ir bičiuliai. Pati kiek įmanoma nestokojo pozityvumo.
„Kai chirurgas Vytautas Tiknius pasiūlė operuotis penktadienį, aš pasakau, kad negaliu, nes važiuoju į Kintus, jei nevažiuosiu – išvyka neįvyks. Tai jis paklausė, o kada galiu. Atsakiau, kad pirmadienį. Tai chirurgas sako: „Gerai, bet pirmadienį tai tikrai būk“, – šypsosi Jolanta.
Moteris pasakoja, jog buvo prisiklausiusi visokių istorijų, neva, jei neduosi gydytojams nieko – tai jie „nugydys“. Tad ji tiesiai šviesiai gydytojo paklausė, kiek pinigų jai tą pirmadienį turėti ir už ką teks susimokėti.
„O jis žiūri į mane ir nesupranta. Paklausė, ką aš ruošiuosi pirkti. Iškart patikino, kad nieko nereikės, jis viską ir taip padarys. Dar gal kokius kelis kartus pakartojo, kad tik neturėčiau su savimi pinigų“, – pasakoja pacientė.
Gydytojas bijojo, kad turės pinigų
Atvykus paskirtą dieną į ligoninę Jolanta buvo paguldyta į palatą su kitomis moterimis, kurios iškart pradėjo patarinėti: gydytojui duok 500 litų, anestezuotojui – 100, terapeutui – 50.
„Aš, žinoma, kad susinervinau, tuomet pasakiau, kad nieko jų neklausiau. Galiausiai susitikau su gydytoju ir sakau: „Man sakė, jog reikia čia tiek ir tiek turėti, bet dabar aš neturiu, nepasiėmiau“. Jis iškart mane nutraukė ir sako: „O aš visą savaitgalį bijojau, kad tu tik nepasiimtum pinigų“. Ir abu pradėjome juoktis“, – prisimena Jolanta ir priduria, kad operacija praėjo sėkmingai, gydytojas puikiai atliko savo darbą, rūpinosi, negailėjo dėmesio ir po jos. Vėliau moters laukė chemoterapija ir spindulinis gydymas.
„Tuo metu teko susidurti su kita puikia medike – onkologe Dalia Kaušakiene. Kai jai vos užsiminiau apie „padėką“, tai ji iškart atšovė: „Jei man kažką siūlot, tai aš nebegalėsiu jūsų gydyti ir mūsų santykiai bus nutraukti“. Tad apie jokios formos nelegalias padėkas nebuvo net kalbos“, – dėsto pašnekovė.
Anot, Jolantos kyšis labai gadina santykius – kaip po to reiktų toliau gydytis pas gydytoją, kuris žinai, jog padarė negerai – ėmė kyšį, o ir gydytojas žino, kad tu negerai padarei – davei kyšį. Juk yra kur kas geresnių būdų padėkoti medikui nei vokelio brukimas – geras žodis, atsiliepimas internete ar tiesiog nuoširdus apkabinimas.
Didžiausias vaistas – nebūti savanaudžiu
J. Vitkauskaitė yra Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) narė, tad per dešimtį metų jai teko bendrauti ne su vienu pacientu – dalintis savo teigiamomis ir neigiamomis patirtimis.
„Organizacija padeda neprarasti pozityvumo. Siūlyčiau visiems sergantiems nepradėti gailėti savęs, neužsidaryti namie. Kad ir dabar su POLA organizuojame daug savanoriškų renginių, iniciatyvų. Tai padeda nepalūžti“, – sako moteris ir priduria, kad tie, kurie įsijaučia į ligonio vaidmenį, ima savęs gailėti, tampa savanaudžiais – praranda daugiausiai.
„Kai taip moterys įsijaučia, psichologiškai palūžta ir liga įsisiūbuoja. Kur kas sunkiau ją nugalėti. Per tiek metų netgi pastebiu, kad tas, kurios savyje kaupia negatyvias emocijas – liga palaužia ir jos išeina... Tad kalbėtis su kitais, nemesti darbo, draugų, savo veiklų – labai geras vaistas“, – įsitikinusi Jolanta.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.
