Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Padėtas taškas popierinių „Valstybės žinių“ istorijoje

Spauda
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Spauda
Šaltinis: 15min
0
A A

Antradienį Seimas pakartotinai priėmė Teisėkūros pagrindų įstatymą, patobulinęs jį pagal prezidentės pateiktus siūlymus. Daugiau nei prieš dvejus metus teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus pasiūlytu įstatymu atsisakoma popierinių „Valstybės žinių“ ir „Informacinių pranešimų“.

Taip pat įstatymo projekte įtvirtinamos priemonės, leisiančios užtikrinti efektyvesnį ir skaidresnį teisėkūros procesą, rašoma Teisingumo ministerijos pranešime spaudai.

„Džiaugiuosi, kad po dvejus su puse metų trukusių pastangų pavyko įrodyti, kad galimas kitas teisėkūros standartas – archajiškos priemonės gali būti pakeistos modernesnėmis, o pats procesas gali ir turi būti viešas nuo pradžios iki pabaigos. Modernios priemonės teisę daro suprantamesnę, o teisėkūrą patogesnę. Jų laiduojamas viešumas skatina atsakomybę ir kokybę,“ – sako teisingumo ministras R. Šimašius.

Priimtame Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta, kad nuo 2013 m. kovo 1 d. visi priimti teisės aktai įsigalios paskelbus juos ne „Valstybės žiniose“, o viešai ir nemokamai prieinamame elektroniniame Teisės aktų registre (TAR), kurį tvarkys Seimo kanceliarija.

Įstatymas taip pat nustato, kad nebus leidžiamas ir „Valstybės žinių“ priedas „Informaciniai pranešimai“. Šiame leidinyje spausdinami viešųjų pirkimų skelbimai, pranešimai apie konkursus į valstybės tarnybą, kitokia panašaus pobūdžio informacija, kuri turės būti skelbiama internete tam skirtuose tinklalapiuose.

R. Šimašiaus teigimu, „nuo kitų metų valstybės institucijoms nebereikės beprasmiškai leisti pinigų šių leidinių prenumeratai. Reikalavimas teisės aktus ir įvairius skelbimus skelbti popieriniuose leidiniuose moraliai paseno. Pirmiau buvęs vienintelis galimas, dabar toks skelbimas akivaizdžiai neefektyvus – jo kaina didžiulė, o nauda iš esmės niekinė.“

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos už „Valstybės žinių“ prenumeratą per metus sumoka daugiau kaip 1 mln. litų, o už informacijos skelbimą „Informaciniuose pranešimuose“ subjektai, neišskiriant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, sumoka apie 2,5 mln. litų.

Seimas, pakartotinai svarstydamas Teisėkūros pagrindų įstatymą, pritarė prezidentės siūlymui nustatyti, kad teisės aktai, išskyrus įstatymus ir kitus prezidento pasirašomus teisės aktus, gali būti pasirašomi Teisės aktų informacinėje sistemoje saugiu elektroniniu parašu.

Teisingumo ministro vertinimu, toks pakeitimas nekeičia esminio įstatymo siekio – visuomenei atverti valstybės ir savivaldybių institucijų vykdomą teisėkūros procesą. Įstatymas nustato, kad  šios institucijos teisėkūrai vykdyti privalės naudoti tam skirtą informacinę sistemą. Čia bus galima sužinoti informaciją ne tik apie jau parengtus teisės aktų projektus, bet ir apie jų rengimą – kas pasiūlė ir kaip atsirado idėja keisti teisės aktą, kaip kuriamas teisės akto projekto tekstas, kas ir kokias pastabas jam pateikė ir t. t. – iki galutinio teisės akto. Kiekvienas asmuo galės pats pateikti savo pastabas bei pasiūlymus ir matyti, ar į jas atsižvelgta.

R. Šimašiaus įsitikinimu, „Prezidento teisę pasirašyti įstatymus įprastu būdu galime suprasti kaip duoklę tradicijai. Tačiau tai turi būti vienintelė išimtis – visi kiti žemesnės galios teisės aktus pasirašantys asmenys privalo naudotis informacine sistema ir pasirašyti teisės aktus patikimomis elektroninėmis priemonėmis.“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min