Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pagėgių krašte – nupeštų žąsų dalybos

Šventės akimirka
Aldonos Aleksėjūnienės nuotr. / Šventės akimirka
Šaltinis: 15min
0
A A

Ką šiais laikais vadinti dvarponiais Šilgaliuose (Pagėgių sav.)? Gyvenvietėje, kuri turi tik kelias gatves, mokyklą, parduotuvę, mėsos perdirbimo įmonę ir didžiausią Vakarų Lietuvoje žirgyną?

Žinoma, tuos, kurie dvarponiais jaučiasi. Bet tokių šeštadienio popietę, atvykus į išreklamuotą Šilgalių dvaro šventę „Kai praeitį atgal susigrąžinam“, sutikti  man teko mažai. Tik personažus, kurie pagal scenarijų stengėsi  įsikūnyti į prieš daugiau kaip šimtą metų Šilgalių dvarą su arklidėmis pastačiusio dvarininko Franz Habedank šeimą ir šeimynykščius.

Jiems sekėsi. Archajiško stiliaus apranga, trijų brikelių kortežas, atvežęs iki scenos, juos tempiantys trys gražuoliai trakėnų, du Lietuvos sunkiųjų ir vienas žemaitukų veislės žirgai – tai šimtmetines tradicijas atkartojantys atributai, liudijantys anų laikų dvarų valdytojams būdingą statusą.

Pasostėje-broliai Komskiai

Žaismingas kinkinių kortežas iki scenos šeštadienį atvežė šių laikų krašto valdytojus – Pagėgių savivaldybės merą Virgilijų Komskį, jo brolį Seimo vicepirmininką Kęstą Komskį, vietos veiklos grupės „Pagėgių kraštas“ vadovą Sigitą Stonį ir, žinoma, renginio organizatorių žiedą.

Teatralizuota programa vyko scenoje, pastatytoje aikštėje priešais centrinius dvaro rūmus. Ją supo keli prekeivių stalai, keli improvizuoti diendaržiai, kuriuose dairėsi pulkeliai veislinių paukščių,o žiūrovams skirta, bet nepilnai užpildyta medinių suolų pilna erdvė buvo su uždanga nuo vėjo.  

Šiandieninio susibūrimo pagrindinis akcentas yra žąsų turgus, nes tradiciškai panašiu metu – per Martyną – šiame krašte jis šimtmečiais rengtas

O dvaras... Atgal susigrąžinta praeitimi jis nė iš tolo nedvelkė. Atvirkščiai. Griūvantis, nuskuręs, greičiau sovietmečio laikų  aplaidumą, o ne šių laikų kultūros paveldo atgaivinimo tendencijas liudijantis... Šiame fone skrybėlėtų ponų ir ponių  improvizacijos, neva turėjusios  rafinuotumu akivaizdų kontrastą sušvelninti,  buvo bejėgės. 

Šilgalių dvaro šventė yrančio komplekso centre greičiau priminė būtinybę jį kuo greičiau gelbėti nuo nykimo, tik tada jo išskirtinumu ir savo pastangų vaisiais visiems džiaugtis ir didžiuotis. Tiesa, Seimo vicepirmininkas K.Komskis, sveikindamas susirinkusiuosius, viešai išreiškė apgailestavimą, jog Pagėgių savivaldybei iki šiol nepavyko perimti šio dvaro, ir jo būklė dabar yra apgailėtina. 

Bet apie šimtas Pagėgių savivaldybės ir gretimų rajonų gyventojų, nusprendę  atvykti į Šilgalių dvaro šventę, gal ir nesitikėjo  rasti restauruotus rūmus – apie ES paramą atgaivinimui  negirdėta.

Daugelį masino šventės repertuare numatytas  bendrovės „Lietuvos žirgynas“ filialo „Nemuno žirgynas“ išaugintų trakėnų veislės žirgų paradas. Išvysti grakščius ir išskirtinai šį kraštą reprezentuojančius trakėnų žirgus vėlyvo rudens parade, kai žiema už slenksčio – įvykis neeilinis.

Trys trakėnai – tai ir  visas paradas

„Mūsų žirgyne iš viso auginama 430 arklių, iš jų 64 – Lietuvos sunkiųjų veislės, o kiti – trakėnai.  Didžiuojamės, kad šiemet Jungtinėse Amerikos Valstijose licenzijuotas trakėnas David yra pripažintas šokliausiu žirgu. Jis yra mūsų žirgyne išauginto eržilo Horalo palikuonis“, – žurnalistei pasakojo žirgyno specialistė Ramunė Jasienė.

Aldonos Aleksėjūnienės nuotr./Šventės akimirka
Aldonos Aleksėjūnienės nuotr./Šventės akimirka

Pasak jos, kasmet žirgynas parduoda po 70-90 išugdytų žirgų, koletyve dirba 30-34 savo darbą išmanantys žmonės,  jiems svarbus ir uždarbis, ir tradicijų puoselėjimas. „Bet paradui šiandien  išleidome tik tris trakėnus, su kuriais jojikės lydėjo karietas. Daugiau nebus“, – sakė specialistė.

Na, tiek to, trakėnų žirgais pasigrožėsiu ir fermų diendaržiuose. Jie – netoli, belieka prasukti nedidelį ratą  pro gyvenvietę. Pakeliui rudeniško peizažo fone išvysti, kaip eilinės sodybos kieme vyras svilina užverstą kiaulę – jam Dvaro šventė su saviveiklos smičiais visai nerūpi. Kaip virš užliejmų pievų plasnoja laukinių žąsų pulkas,  tolumoje ganosi stirnos... Lapkritis – dar be darganų.

„Šiandieninio susibūrimo pagrindinis akcentas yra žąsų turgus, nes tradiciškai panašiu metu – per Martyną – šiame krašte jis šimtmečiais rengtas“, – šių eilučių autorei pasakojo K.Komskis.  Prieš dešimtmetį, dirbdamas Pagėgių savivaldybės meru, jis pats, sako, tradiciją atgaivino, iš ūkininkų jų užaugintas žąsis pirko, džiaugiasi, kad tradicija prigijo ir  tęsiama.

Dovanoms – peštos žąsys

Šeštadienį Šilgaliuose galima buvo nuspirkti ir gyvų, ir jau išskrostų bei nupeštų žąsų bei ančių. Kainos svyravo nuo 40 iki 70 litų. Tiems, kas visus metus buvo aktyvūs, rėmė vietines iniciatyvas, šventės rengėjai  dalijo gražiai įpakuotas   skrostas žąsis  kaip  apdovanojimus. 

Kas dovanų negavo, galėjo pasivaišinti draugiškai nusiteikusių bendruomenių narių kepamais šakočiais, kiaušiniene ar išvirta sriuba, karštomis arbatomis. 

Pagėgių kultūros centro vadovė Svetlana Jašinskienė susirinkusiems pranešė apie baigtus vykdyti du stambius kultūrinius projektus. Jų cikle – „Tradicijų pynė pagal Vydūną“ ir šeši renginiai iš ciklo „Kai praeitį atgal susigrąžinam“.  Už finansinę paramą  ji padėkojo Pagėgių Vietos veiklos grupei, jos vadovui Sigitui Stoniui ir savivaldybės administracijai.

S.Stonys džiaugėsi tuo, ką  pavyko nuveikti viešojo intereso naudai ir dėkojo bendražygiams. Nes tik piktavalis galėtų bloguoju minėti parengtų ir jau įgyvendintų projektų vertę, kurie atnaujino viešąsias erdves, paskatino žmonių iniciatyvas kelti savo gerovę  ir kurti ateitį vaikams gimtinėje.

Ateis laikas, tikiu, ir Šilgalių dvarui – ne karo metas ES, paramos prašyti ir tikėtis galima.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min