15min be reklamos
2022 11 12, 18:02

Pajūrio įvaizdį naikina akmenų rinkėjai: iš pliažų dingsta jūros nugludinti akmenukai

Kraštovaizdžio specialistai, o ir neabejingi pajūrio gyventojai liūdnomis akimis stebi vis didesnį pagreitį įgaunantį reiškinį: iš savo unikalumu garsėjančių pliažų esą masiškai dingsta dailūs, jūros nugludinti akmenukai.
Girulių paplūdimys visuomet buvo gana akmenuotas, tačiau dabar palei krantą driekiasi tarsi žvyrkelis.
Girulių paplūdimys / J.Andriejauskaitės nuotr.

Ši tendencija ypač gaji Kuršių nerijoje, mat prestižinių šalies kurortų sodybų, svečių namų šeimininkai ir net daugiabučių gyventojai plokščiais jūros akmenukais puošia savo aplinką. Kai kurie vietiniai tikina, neva iš paplūdimių apvalainukai gabenami maišais, priekabomis.

„Tokią veiklą vertinu neigiamai. Įdomu tai, kad pasaulyje daugėja vietų, kur draudžiama imti iš tam tikrų paplūdimių net smėlį. Havajuose yra legendos, kurios pabrėžia, kad kiekvienas akmuo guli ten, kur jam skirta, ir jų perkėlimas, o ypač – išsivežimas sau, gali užtraukti dideles bėdas... iki mirčių.

Gal truputį juokinga, bet tikrai išmintinga. Mūsų pajūrio akmenėliai ir akmenys yra neatsiejama kraštovaizdžio, jo identiteto, savito charakterio dalis“, – „Vakarų ekspresui“ komentavo dr. Giedrė Godienė iš Vilniaus universiteto Geomokslų instituto.

Puošia sodybas

Lietuva teturi vos apie 90 km pajūrio ruožą, todėl bet kokie pokyčiai jame neretai vertinami itin jautriai.

„Vaikštinėdama Nidos pajūriu ir ten vis lankydamasi pastebėjau vieną labai reikšmingą kraštovaizdžio pokytį, kuris, deja, neatitaisomas. Paplūdimyje nebeliko nugludintų akmenų. Anksčiau jų visokių būdavo pilna. Akmenimis mes rankšluosčių ar paklodžių kampus sutvirtindavome nuo vėjo. Jie buvo ranka pasiekiami arba tereikėjo žengti žingsnį kitą, jei norėdavai išsirinkti patinkančios formos, dydžio.

Deniso Nikitenkos/„Vakarų ekspresas“ nuotr./Nidoje tapo ypač madingi plokščiais, jūros nugludintais akmenukais puošti savo sodybas.
Deniso Nikitenkos/„Vakarų ekspresas“ nuotr./Nidoje tapo ypač madingi plokščiais, jūros nugludintais akmenukais puošti savo sodybas.

Vaikystėje vis žaisdavau su akmenimis nuo “varlių„ šokinėjimo virš vandens iki pilių statymo. Dabar einant pajūriu didžiausi plotai be nė vieno akmens, o kitur vos vienas kitas nedidukas akmenukas“, – rašė viena tinklaraštininkė.

„Vakarų ekspresui“ su ja susisiekus moteris paprašė neatskleisti tapatybės, tačiau dėkojo, kad atkreiptas dėmesys į iki tol viešai nepaliestą problemą.

„Žmonės susirinko visus tuos akmenis tonomis ir, susivežę maišais, bagažinėmis, papuošė savo namų kiemus. Jei būtų surinkę po kelis akmenukus, po nedaug, truputį, simboliškai, tai ir nebūtų nieko sunaikinę. Ne tik Nidoje. Man tai atrodo barbariška ir labai savanaudiška: mano kiemas, tik aš džiaugsiuosi. O niekas gi nedraudė, nekontroliavo to proceso: imk ir vežk.

Tarkime, Egipte iš pajūrio negali pasiimti su savimi jokio koralo, vietinės kriauklės. Galbūt kiti nepasigenda tų nugludintų akmenų ir net nekreipia į pokytį dėmesio, bet man, prie jų pripratusiai, kažkaip nejauku matyti plikus, nuogus paplūdimius“, – pasakojo nidiškė.

Išties pasivaikščiojus po Nidą galima pastebėti, kad plokščiais jūros akmenukais nuklota daugybė privačių namų kiemų: jie puošia pastatų pamatus, takus, gėlynus, net erdves po balkonais ir kt.

Žala kraštovaizdžiui

Su panašia problema buvo susidūrę ir Pajūrio regioninio parko (PRP) darbuotojai, kuriems teko pričiupti net stambius pajūrio akmenis specialia technika išsivežti ketinusius asmenis pačiame pliaže.

„Tada jau palinkėti belieka sėkmės visose teisinėse peripetijose, kurios kils praeiviui surinkus telefone skaičius 112. Kai kuriais atvejais akmenų iš pajūrio rinkimas gali būti traktuojamas kaip kopagūbrio ardymas ir už tai atsakomybės dydis gali šokiruoti nieko nenutuokiančius piliečius“, – „Vakarų ekspresui“ sakė PRP ekologas Erlandas Paplauskis.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad kai kada pati gamta gali suklaidinti praeivį.

„Akmenų buvimas ar ne pajūryje priklauso nuo srovių, bangų, sąnašų kiekio. Jei vyks smėlio priplovimas, akmenys bus paslėpti po smėliu, jei nuplovimas – staiga visi sakys, jog ,,atsirado akmenys“. Tai reikėtų įvertinti prieš darant išvadas, tačiau privačiuose kiemuose sukrauti akmenėliai irgi daug ką pasako", – svarstė ekologas.

„Vakarų ekspreso“ nuotr./Erlandas Paplauskis
„Vakarų ekspreso“ nuotr./Erlandas Paplauskis

Pasak Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkės Lauros Dagilienės, teisės aktų reikalavimuose yra nustatytas didesnių akmenų (riedulių) reglamentavimas.

„Paimti keletą akmenukų pajūryje nebus įstatymų pažeidimas. Vis dėlto saugomose teritorijose, pajūryje draudžiama akmenis rinkti maišais, nes jie yra dirvožemio ir ekosistemos sudedamoji dalis. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu, neleidžiama veikla, galinti pakenkti kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (juos sunaikinti, sužaloti)“, – „Vakarų ekspresui“ teigė aplinkosaugininkė.

Madą puošti sodybas jūros akmenukais įvertino ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė: jos rekomendacija būtų laikytis principo palikti gamtoje tai, kas guli savo vietoje ir yra jos dalis.

„Kiemų puošimui galima ieškoti kitų būdų. Pajūrio akmenys yra gražu ir ne tik pajūryje, tačiau čia jie naudingesni – akmenuotas paplūdimys tarnauja kaip kranto apsauga, neleidžia jo išplauti. Reikia suvokti, kad unikalų kraštovaizdį sudaro detalės ir bet kurios iš jų išėmimas, dalinis sunaikinimas daro neigiamą poveikį“, – sakė ji.

Kraštovaizdžio geografė dr. G.Godienė svarstė, kad šioje situacijoje reikėtų daugiau švietimo.

„Paimti kaip mielus suvenyrus kelis akmenukus – viena, o maišais vežtis juos į privačios sodybos kiemą – kas kita. Tai tarsi koks nelegalus karjero darymas... Panašiai su mūsų laukinėmis orchidėjomis, kurias žmonės išsikasa ir pasisodina savo kiemuose“, – teigė ji.

Mokslininkė atkreipė dėmesį ir į geologinį aspektą, nes akmenų buvimas ar nebuvimas rodo, kokios nuogulos yra jūroje po vandeniu.

„Todėl tai – geologinės sąrangos ir istorijos ženklai, panašūs į tuos, kurie analizuojami prie atodangų skardžiuose. Ir akmenų kiekis, ir jų medžiaga, ir dydis, ir forma rodo, kokie yra geloginiai dariniai, kokios jūros vandens srovės ir jų darbas tam tikrose atkarpose yra dabar bei kas kiek laiko vyko praeityje“, – paaiškino dr. G.Godienė.

Surenka ir išpila

„Vakarų ekspreso“ žurnalistui pabendravus su keletu plokščiais akmenukais sodybų kiemus išpuošusių nidiškių, šie nieko blogo padarę nesijautė.

Deniso Nikitenkos/„Vakarų ekspresas“ nuotr./Pajūrio akmenukais Nidoje nuklota net daugiabučio namo aplinka tiesiog po balkonais.
Deniso Nikitenkos/„Vakarų ekspresas“ nuotr./Pajūrio akmenukais Nidoje nuklota net daugiabučio namo aplinka tiesiog po balkonais.

„Jūros akmenukai sodyboje sukuria tam tikrą aurą, įvaizdį, žmonės mato juos, gėrisi, jie labai tinka puošti būtent vietines sodybas, nes yra iš mūsų pajūrio, o ne nusipirkti kur nors“, – teigė vienas nidiškis.

Be kita ko, jis atkreipė dėmesį, kad plokščius akmenukus galimai iš paplūdimių pradanginti galėjo ir kelis dešimtmečius Nidos pliažus valanti speciali technika. Ją naudoja BĮ „Paslaugos Neringai“ (buvęs „Neringos komunalininkas“).

„Įmonė valo tik oficialius pliažus. Nidoje jų yra apie 3 kilometrus, visoje Neringos savivaldybėje – apie 7 kolometrus. Vasaros sezono metu tie pliažai valomi, o tai darant būna surenkami ir akmenukai. Tačiau jų kiekiai būna minimalūs ir tie akmenys neišpilami kur nors žmonėms susirinkti: jie išpilami laukiniuose paplūdimiuose.

Šiuos prižiūrintys darbuotojai pastebi, kad ties Nida ir Juodkrante akmenų yra tiesiog labai mažai. Didesni kiekiai aptinkami ties Preila ir Pervalka, tačiau tokias akmenų sangrūdas valymo technika apvažiuoja“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Neringos savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė.

Vakarų ekspresas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min