Sekite 15min GoogleJau susiformavusi praktika: žemsiurbės iškastas gruntas iš Klaipėdos uosto vėliau panaudojamas tiems patiems paplūdimiams.
Jūros vartus būtina periodiškai valyti, kad galėtų įplaukti laivai ir įplaukimo kanalo gylis atitiktų techninius reikalavimus. Kitaip tariant, tas pats nuo krantų nuplautas jūros smėlis grąžinamas atgal į krantus.
Po audrų ir vėjuotų dienų smėlio labiausiai netenka Melnragės paplūdimiai. Todėl žemsiurbės iškastas gruntas ir purškiamas būtent šiose vietose.
Kaip komentavo Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, darbai ką tik prasidėjo ir truks apie mėnesį.
„Jų metu paplūdimiai bus papildyti apie 30 tūkst. kub. m smėlio. Tokio pobūdžio darbai Klaipėdos uoste yra įprasti ir vykdomi periodiškai“, – teigė A.Latakas.
Stebėjimai patvirtina, kad ši krantotvarkos priemonė efektyviai prisideda mažinant Melnragės ir Girulių paplūdimių eroziją.
„Smėlio užterštumas visada vertinamas laboratorijose, o spalva priklauso nuo optinių čiurkšlės savybių, kurios kinta priklausomai nuo šviesos savybių, kadangi pučiamas ne grynas smėlis, o smėlio ir jūros vandens mišinys, kuriame dar neišvengiamai yra dumblo ar dumblių. Jūros bangos po to turinį išskalauja, išrūšiuoja frakcijomis ir sukloja į paplūdimius, kurie, savo ruožtu, silpnina krantų eroziją“, – nurodė Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija.
Krantų primaitinimas smėliu nėra prieš gamtą nukreipta nenatūrali praktika.
Priešingai – tai natūralaus proceso, kuris buvo sutrikdytas pastačius uostą ir jo molus, atkūrimas. Baltijos jūroje nuo krantų nuskalautas smėlis keliauja išilgai krantų nešamas jūros srovių ir periodiškai bangų išmetamas į krantus. Taip krantai išlieka pusiausvyroje, smėlis kažkur nuplaunamas ir kažkur išmetamas į krantą, tad nebūna ryškios krantų erozijos.
Tačiau dėl toli į jūrą išsikišusių molų smėlis Pietų–Šiaurės kryptimi nebegali laisvai judėti, užkliūva už hidrotechninių įrenginių ir patenka į uosto kanalą. Dėl to krantuose ima trūkti smėlio ir prasideda krantų erozija. Joks krantų tvirtinimas nepadės sustabdyti ardos, kuomet paplūdimiai ir kopos kasmet bus nuplaunami, nes negaus statybinės medžiagos – jūros bangų išrūšiuoto smėlio.
Ties įplaukimo į uostą kanalu susikaupiantis geras, jūros išskalautas ir išrūšiuotas, švarus smėlis yra vertinga krantų statybinė medžiaga. Todėl Klaipėdos uosto direkcija reguliariai organizuoja darbus, kad ši švaraus smėlio pulpa nebūtų prarandama ir po įplaukimo kanalo išvalymo, išpurškia ją artimiausiu įmanomu atstumu nuo kranto. Kitaip tariant, smėliukas, kuris natūraliai turėtų atkeliauti į krantą, bet užkliūva už uosto hidrotechninių įrenginių, surenkamas žemsiurbe ir gražiai patiekiamas į seklumas, kur tampa statybine medžiaga paplūdimiams ir kopoms.
Netaikant šio perkėlimo proceso, smėlis krantų nepasiektų, nukeliautų gilyn į jūrą ir būtų prarastas amžiams. Būtent todėl, kad Klaipėdos uostas periodiškai primaitina krantus smėlio pulpa Melnragės–Girulių ruože, čia krantuose turime plačius paplūdimius ir minimalią krantų eroziją. Krantų primaitinimas smėliu periodiškai taikomas ir Palangoje, kur svarbu išsaugoti paplūdimių rekreacinę vertę.
Smėlio grąžinimo į jūros pakrantes darbai Melnragės–Girulių ruože vykdomi apie 2 km atstumu iki pietinės Pajūrio regioninio parko ribos, taikant saugų, moksliniu darbu pagrįstą atstumą iki saugomų „Natura 2000“ dugno buveinių ribos.
Per kiek daugiau nei du dešimtmečius Uosto direkcija paplūdimius tokiu būdu pamaitino jau 13 kartų. Paskutinį kartą tokie darbai vyko praėjusių metų pabaigoje – tuomet paplūdimiai buvo papildyti 11 tūkst. kub. m smėlio.
