Šiomis dienomis Darbo partijos (DP) ir Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) skyriams išsiuntinėti laiškai, kuriuose informuojama apie ketinimus vienytis ir klausiama, ar tokiai idėjai pritartų paprasti šių politinių jėgų atstovai. Kaip vadintųsi naujoji partija, kol kas neapsispręsta.
Centro politinių jėgų vienybės klausimas iškyla ne pirmą kartą. Ne vienus metus šios minties buvo apsėsti dar visai neseniai valdžioje buvę socialliberalai. Tačiau dėl bendros veiklos jiems nepavyko susitarti nei su liberalais, nei su valstiečiais liaudininkais. Šįkart didžiojo vienytojo vaidmens ėmėsi DP, politikos užribyje atsidūrusiai NS belieka prisitaikyti.
Valdžiusieji susikompromitavo?
„Mano asmenine nuomone, į vieną stiprią organizaciją vertėtų jungtis ne tik Darbo partijai ir Naujajai sąjungai, bet ir visoms centro pakraipos jėgoms“, – LŽ vakar sakė DP lyderis ir „darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Viktoras Uspaskichas.
Jis įsitikinęs, kad tai būtų gera atsvara kairiosioms ir dešiniosioms jėgoms, valstybę valdžiusioms 19 metų ir esą nepateisinusioms vilčių. „Faktiškai valdo tie, kurie niekada nedirbo versle ir jo nesupranta. Nauja centro jėga galėtų pasitarnauti valstybės valdymui, būti gera oponuojančia politine struktūra“, – teigė V.Uspaskichas.
Politikas mano, kad centro bloką galėtų remti, nebūtinai jungtis, ir kitos partijos – Valstiečių liaudininkų sąjunga (VLS), „Tvarka ir teisingumas“, Tautos prisikėlimo partija.
Kada realiai galėtų įvykti DP ir NS jungtuvės, V.Uspaskichas neprognozavo ir teigė, kad per prievartą nieko nebus daroma. Būsimos lyderystės aspektai jo esą nejaudina. V.Uspaskichas prisipažino, kad sutiktų, jog naujajam dariniui vadovautų ne jis. Be to, pasak DP lyderio, vadovauti galima ir taikant rotacijos principą.
Šiuo metu DP ir NS diskutuoja dėl bendro kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašą. Jo likimas, anot V.Uspaskicho, priklausys nuo to, kaip seksis tartis dėl partijų susijungimo. „Jei nepavyks suderinti veiksmų, nebus ir bendro sąrašo. Vieno atskiro epizodo mums nereikia“, – pareiškė DP vedlys. Jungtinį partijų sąrašą Vyriausiajai rinkimų komisijai reikia pateikti iki gegužės 4 dienos.
Kada realiai galėtų įvykti DP ir NS jungtuvės, V.Uspaskichas neprognozavo ir teigė, kad per prievartą nieko nebus daroma.
Trečios jėgos poreikis
NS pirmininko Artūro Paulausko teigimu, rankos dėl bendro socialliberalų ir „darbiečių“ kandidatų į EP sąrašo dar nesukirstos. „Tačiau sutarimas rastas, svarstome principus, kaip sąrašus sujungti“, – LŽ tikino A.Paulauskas. Pasak jo, bendras dalyvavimas EP rinkimuose – būtų mažas žingsnelis partijų susijungimo link. NS lyderis prognozuoja, kad dauguma socialliberalų turėtų palaikyti vienijimosi idėją. „Dabar žmonės atvirai sako – palaikytume tą trečiąją jėgą, bet kur ji yra? Todėl norime suteikti didesnę pasirinkimo galimybę“, – teigė A.Paulauskas.
Paklaustas, ar neabejoja, kad DP iš tiesų yra centro jėga, NS pirmininkas sutiko, kad "darbiečių" ideologija nėra taip griežtai apibrėžta kaip socialliberalų. „Tačiau jie tikrai nėra nei kairieji, nei dešinieji, bent jau programoje tokių nuostatų nėra“, – aiškino politikas.
Pasak A.Paulausko, rimtesni pokalbiai dėl partijų susijungimo prasidėjo po vasario pabaigoje vykusio NS suvažiavimo. Galutinį tašką, jei pavyks suderinti pozicijas, turės padėti abiejų partijų suvažiavimai. „Galės būti ir vienas, ir du lyderiai, pagaliau galima vadovauti keičiantis“, – vadovavimo naujajai partijai modelį aiškino A.Paulauskas.
VLS, kuri minima kaip itin pageidautina naujosios centro jėgos partnerė, pirmininkas Ramūnas Karbauskis tikino negavęs jokio kvietimo prisidėti prie kuriamo darinio. Jei gautų, svarstytų, tačiau vargu ar ryžtųsi žengti žingsnį, dėl kurio prarastų savo vadovaujamos partijos identitetą ir savarankiškumą. „Dauguma valstiečių liaudininkų dirba vedini idėjos. Tuo metu tiek DP, tiek NS sukurtos turint vieną tikslą – patekti į valdžią. Deklaruojama centro kryptis – tik skydas tam tikslui pasiekti“, – teigė R.Karbauskis.
Galimybė rinktis
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mindaugas Jurkynas teigia, kad DP ir NS jungimasis, jei jis iš tiesų įvyks, pirmiausia orientuotas į EP rinkimus. Partijų politiniai veikėjai siekia išeiti į viešumą ir atsigriebti už ne itin sėkmingus Seimo rinkimus. „Šiuo atveju pagal apklausas DP yra stipresnė organizacija, o NS būtų tarsi jaunesnysis partneris“, – aiškino politologas. Pasak jo, tiek NS, tiek DP yra partijos, kurios vos atsiradusios suviliojo dalį protesto elektorato. „Dėl to jų rinkėjas yra pakankamai panašus“, – teigė M.Jurkynas.
Anot politologo, nuo pat atsiradimo NS buvo vertinama kaip centro kairės jėga, o DP ideologinę priklausomybę buvo sunku nustatyti net ekspertams, nes „darbiečiai“ dažnai elgdavosi prieštaringai ir konjunktūriškai. „Ideologinis neapsibrėžimas tam tikru atžvilgiu yra noras būti plačiąja visaliaudine partija, o iš tiesų – susirinkti politika nusivylusių žmonių balsus“, – pabrėžė politologas. Pasak jo, tokio bloko atsiradimas žmonėms suteiktų papildomą pasirinkimo galimybę. Politologas prognozuoja, kad dabartinėmis sąlygomis toks darinys galėtų peržengti 5 proc. EP rinkimų barjerą dėl paprastos priežasties – kai valdantieji suka galvas, kaip įveikti ekonominę ir socialinę krizę, dažnai priimdami nepopuliarius sprendimus, opozicijos šansai visada stipresni.
