Palangos Sodų ir Taikos gatvių kvartale prieš kelis dešimtmečius pastatyti namai su vadinamaisiais tuneliais. Ilgainiui šie tuneliai, kurių funkcinė reikšmė nebuvo aiški, užstatyti. Vieni keliasdešimties kvadratinių metrų plote įsirengė komercines patalpas, kiti – butus, dar kiti – dirbtuves. Įėjimai į šias patalpas veda tiesiai į vidų, čia įsikūrusieji nieko bendro neturi ir su centralizuotu šildymu – patalpos šildomos elektra, yra atskiras skaitiklis.
Laiptinėje nėra buvęs, o mokėti turi
Dirbtuves ir galeriją buvusiame tunelyje įsikūrė ir menininkas Vytautas Kusas. Kūrėjas patalpas prisišildo elektra, apsieina ir be šilto vandens. Spalį palangiškis buvo priblokštas, kai gavo sąskaitą už bendrųjų patalpų – laiptinės bei rūsio šildymą ir priežiūrą. Per mėnesį V.Kusui priskaičiuojama per 80 Lt suma. „Aš toje laiptinėje nė nesu buvęs. Nevaikštau ja. Turiu savo įėjimą, pats prisišildau“, – aiškino menininkas.
 |
| J.Kusaitės nuotr./Palangiškis menininkas dirbtuves įsiruošė buvusiame tunelyje. |
Tokiame tunelyje kirpyklą įkūrusi palangiškė Džeivida Laukžemienė jau įsigijo tunelyje įrengtas patalpas. „Mes tikrai prisidedame prie pastato priežiūros, kai remontuojamas namas, tvarkoma aplinka. Bet nesutinkame, kad turime išlaikyti ir laiptinę, kuria net nesinaudojame“, – teigė moteris, pasirašiusi po laišku šalies prezidentei Daliai Grybauskaitei. Deja, atsakymas palangiškės nepaguodė. Laiške nurodoma, kad visi pastato bendrasavininkai turi prisidėti prie bendrųjų patalpų išlaikymo.
„Būtų galima padiskutuoti, kas daugiau šilumos suteikiame – mes, savarankiškai nesišildantys, ar gyventojai, besinaudojantys centralizuotu šildymu. Kiek kalbėjau su žmonėmis, gyvenančiais virš mūsų, kol čia buvo tunelis, visada stūgavo skersvėjis, namuose buvo šalta. Kai tunelis buvo užmūrytas, ir namuose tapo žymiai šilčiau“, – aiškino pašnekovė.
Bendruomenės „Palangos santarvė pirmininkės pavaduotoja Lina Birutė Gaudiešienė teigė, kad spalį tokias sąskaitas iš „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ gavę palangiškiai elgiasi skirtingai: vieni nemoka, kiti susimoka. „Žmonės mano, kad šis mokestis – nepagrįstas, juk jie laiptinėmis nesinaudoja, neturi ir nieko bendro su rūsiais“, – aiškino pašnekovė. Skaičiuojama, kad kurorte tunelius užsistatė 78 gyventojai.
Prievolę įtvirtina Civilinis kodeksas
„Palangos šilumos“ rašte gyventojams teigiama, kad atlikus inventorizaciją paaiškėjo, kad mieste yra namų, kurių valdytojai neinformavo šilumos tiekėjo apie pastatuose esančias patalpas, nešildomas iš centralizuotų sistemų. Motyvuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu, kuriame būsto savininkas pripažįstamas ir bendrųjų patalpų savininku, todėl turi prisidėti ir prie jų išlaikymo.
 |
| J.Kusaitės nuotr./Prieš kelis dešimtmečius statyti namai turi štai tokius tunelius. |
Nebežinantys, ką daryti, palangiškiai kreipėsi į jų miestui Seime atstovaujantį Praną Žeimį. Politikas jau spėjo įsigilinti į gyventojus kamuojančią problemą. „Pagal civilinį kodeksą bendraturčiai turi kartu prisidėti prie turto išlaikymo. Tokia yra prievolė, įregistruoti šitų patalpų kaip atskiro vieneto nepavyks – gi jie neturi atskirų sienų ir stogo“, – teigė Seimo narys.
Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.
„Tačiau išeitis gyventojams yra“, – teigė Seimo narys P.Žeimys.
Anot P.Žeimio, galima atlikti energijos vartojimo auditą ir įvertinti, kiek šilumos iš statinio gauna tuneliuose patalpas įsirengę palangiškiai. Tačiau pats pripažįsta, jog vargu ar kas tokį ryžtųsi inicijuoti tokį auditą, mat jis kainuotų tūkstančius.
„Kita išeitis, kurią susitikęs su gyventojais pasiūlysiu – patiems pasirinkti, kokią kainos metodiką taikyti. Pasirodo, keliuose namuose gyventojų iniciatyva taikoma kitokia metodika ir tuneliuose patalpas įsirengę žmonės nemoka už laiptines, kuriomis nesinaudoja“, – aiškino politikas.
Gyventojams siūloma susitarti
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos specialistai pažymėjo, kad aplinkybė, jog tam tikrų butų ar kitų patalpų savininkai nesinaudoja laiptinėmis, rūsiais ar kitomis bendrojo naudojimo patalpomis neatleidžia šių bendrasavininkų nuo pareigos mokėti už bendrojo naudojimo patalpų išlaikymą, tame tarpe ir jų šildymą.
Akcentuojama, kad šiuo metu daugumai palangiškių sąskaitos pateikiamos pagal metodą Nr. 5, t.y., įvertinti vidutiniai bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientai ir neatspindi konkretaus pastato charakteristikų.
„Papildomai pažymime, kad gyventojai turi teisę Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka parengti bei su Komisija suderinti atskirą, pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą atitinkantį šilumos paskirstymo metodą”, – paaiškino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos specialistai.
