Teismas pensininką išteisino nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Paskelbus išteisinamąjį nuosprendį, išteisintajam panaikinta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Nuosprendis nėra galutinis ir per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
P.Janukėnas, kuriam dabar yra 82 metai, kaltintas, kad būdamas sovietų represinės struktūros Valstybės saugumo ministerijos agentu „Šposu“, vykdydamas šios represinės struktūros nurodymus, pokaryje padėjo sunaikinti Lietuvos partizanus.
Bylos duomenimis, įtariama, kad tuomet 19-metis P.Janukėnas 1951 metų balandžio 14 dieną miške, Niūronių kaime, Anykščių rajone, veikdamas su agentu „Briedžiu“, kuris mirė 2007 metais, apnuodijo „Dūmo„ būrio partizanus ir užmigdė juos specialiuoju preparatu „22“ užnuodyta degtine.
Sovietų saugumiečiai iš anksto buvo pasiruošę partizanų likvidavimo operacijai. Buvo nužudyti „Vytauto„ apygardos „Tigro“ rinktinės „Dūmo„ būrio partizanai: Antanas Bagočiūnas („Dūmas“), Justinas Puodžiūnas („Šerkšnas„), Albertas Pakenis („Jūreivis“), Vytautas Pačinskas („Audra“).
Taip pat nužudytos partizanams padėjusios civilės seserys – Emilija ir Ona Miliauskaitės. Saugumiečiai į nelaisvę paėmė partizaną Povilą Budreiką („Debesį“). Jis mirė kalėjime.
P.Janukėnas teisme neigė, kad 1950-1951 metais buvo sovietų saugumo informatorius ir turėjo slapyvardį „Šposas“. Tačiau iš byloje surinktų archyvinių dokumentų (saugumo pareigūnų pažymų, paaiškinamųjų raštų, agentūrinių pranešimų ir t. t.), P.Janukėno anketinių duomenų bei jo paties paaiškinimų apie susitikimus su partizanais, teismas padarė vienareikšmę išvadą, jog archyviniuose dokumentuose minimas informatorius „Šposas“ ir P.Janukėnas yra vienas ir tas pats asmuo.
P.Janukėnas taip pat neigė, jog kartu su „Briedžiu“ 1951 metų balandžio 14 dieną buvo susitikęs su „Dūmo“ būrio partizanais. Tačiau, pasak teismo, iš liudytojų parodymų matyti, kad toks susitikimas įvyko.
„Tačiau šie faktai neįrodo, kad P.Janukėno veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 99 straipsnyje, sudėtis“, – paskelbė Panevėžio apygardos teismas.
Iš liudytojų parodymų matyti, kad 1951-ųjų balandžio 14 dieną „Dūmo“ būrio partizanai galėjo būti apsvaiginti cheminiais preparatais. Kad sovietų saugumas planavo tokią akciją, matyti ir iš to meto specialaus pranešimo apie partizanų sunaikinimo operaciją ir užduotį agentui „Briedžiui“. Tačiau teismas nerado objektyvių įrodymų, kad būtent P.Janukėnas atliko tyčinius ir aktyvius veiksmus apsvaiginant partizanus, o tiesioginių liudytojų, dalyvavusių tos dienos susitikime su partizanais, nėra.
Teisme apklaustos liudytojos tik iš kitų žmonių kalbų yra girdėjusios, kad partizanus galėjo apnuodyti tik B.Ž. „Briedis“ ir P.Janukėnas. Teismas mano, kad šių liudytojų parodymus vertinti kaip neginčijamus įrodymus nėra pagrindo, kadangi nė viena iš jų susitikime nedalyvavo, kas kokius veiksmus atliko nematė, jų parodymai remiasi tuo metu kaime sklandžiusiomis kalbomis ir gandais apie įvykį.
Pasak teismo, iš byloje esančių archyvinių dokumentų matyti, kad saugumo darbuotojai iki galo nepasitikėjo P.Janukėnu ir tikrus tikslus, kurių siekė susitikimo su partizanais metu, nuo jo slėpė, o iš dokumentų matyti, kad prieš susitikimą agentui „Briedžiui“ ir informatoriui „Šposui“ buvo duotos visiškai skirtingos užduotys.
„Nagrinėjamų įvykių metu vyko ginkluotas pasipriešinimas TSRS vykdomai okupacijai. Pagal tarptautinės teisės normas, partizanai, dalyvaujantys ginkluotame pasipriešinime, laikomi kombatantais (tiesiogiai ir teisėtai dalyvavusiais karo veiksmuose – BNS). Tai reiškia, kad tiek partizanų koviniai veiksmai okupantų atžvilgiu, tiek okupacinės armijos veiksmai partizanų atžvilgiu nelaikomi nusikaltimu, jei nepažeidžiamos Ženevos konvencijoje įtvirtintos karo taisyklės, visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos, Hagos konvencijos dėl karo sausumoje įstatymai, papročiai ir t. t. Vykdant karo veiksmus kovojančios pusės naudoja įvairią taktiką, įskaitant ir informacijos rinkimą, žvalgybą ir t. t. Informacijos apie ginkluoto pasipriešinimo dalyvius (kombatantus) rinkimas ir teikimas okupantams yra netoleruotinas ir smerktinas moralės požiūriu, tačiau tai nelaikytina genocidu“, – paskelbė teismas.
Šią baudžiamąją bylą teismas gavo 2010-ųjų gruodį. Vyko keli posėdžiai, po to 2011 metais kreiptasi į Konstitucinį Teismą (KT), nagrinėjimas buvo sustabdytas. P.Janukėno byla į Panevėžio apygardos teismą grįžo kovą po KT išaiškinimo.
Rugsėjį byla nagrinėta po KT šiemet paskelbto genocido apibrėžimo išaiškinimo. KT paskelbė, kad sovietų nusikaltimai tam tikromis sąlygomis gali būti prilyginami genocidui.
Praėjusią savaitę Panevėžio apygardos teismas genocido byloje išteisino buvusį vidaus reikalų ministrą Marijoną Misiukonį.
