Patikrinus šios, anot kontrolierių, nei mokslo, nei kultūros įstaigos veiklą, apsižiūrėta, kad jos gyvavimo nereglamentuoja jokie įstatymai. Baltoskandijos akademija už darbą niekam neatsiskaito.
Mįslinga veikla
„Išeikite į gatvę ir paklausinėkite žmonių, ką žino apie Baltoskandijos akademiją. Abejoju, ar kas nors pasakys girdėjęs apie įstaigą, juolab joje buvęs“, – teigia Panevėžio tarybos narys, vadovaujantis Kontrolės komitetui, Rimantas Sankauskas. Anot jo, penki vyrai ir viena moteris, dirbantys Baltoskandijos akademijoje ir per metus uždirbantys 100 tūkst. litų, kuriuos jiems sumoka mokesčių mokėtojai, yra mįslė ir patiems politikams. Įdomu ir tai, kad Panevėžio savivaldybės išlaikoma akademija neturi net teisinio statuso. „Nei Vietos savivaldos, nei Mokslo ir studijų įstatymas nenumato, kad prie savivaldybių būtų įsteigtos ir išlaikomos mokslo įstaigos. Būtent tokia įstaiga Baltoskandijos akademija save laiko“, – sakė R.Sankauskas.
Anot R.Sankausko, Baltoskandijos akademija niekam nepavaldi – jos veiklos nekuruoja nei Švietimo, nei Kultūros skyriai. Jau penkerius metus įstaiga nesiteikia pateikti savivaldybei savo veiklos ataskaitų. R.Sankauską nustebino dar ir tai, kad šešių darbuotojų akademijos komanda per praėjusius metus iš europinių fondų tepritraukė 3,4 tūkst. litų.
Kelia šalies prestižą
Kitaip nei Kontrolės komiteto pirmininkas Baltoskandijos akademiją vertina jos vadybininkas Antanas Skindzera. Jis pabrėžė, kad akademija jau aštuoniolika metų dirba intensyvų mokslinį darbą, tiria Lietuvos bei Baltijos ir Skandinavijos šalių kultūrinę bei mokslinę veiklą, rengia konferencijas, leidžia knygas. Šią veiklą remia minėtų kraštų ambasadoriai ir mokslui bei kultūrai neabejingi žmonės. A.Skindzera mano, jog Panevėžys turėtų didžiuotis, kad jame įsikūrusi Baltoskandijos akademija, o ne kritikuoti ją. „Tai nėra masinė kultūra, bet neabejoju, kad ji įeis į istoriją“, – įsitikinęs A.Skindzera.
Baltoskandijos akademijos naudingumu ir reikšme Lietuvai neabejoja ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys. „Metropolija tapusiam Panevėžiui patarčiau galvoti plačiau ir nepagailėti investicijų į Lietuvos ateitį“, – sakė jis. Komiteto pirmininkas teigė žinantis Baltoskandijos akademiją, todėl neabejojantis, kad ji savo veikla kelia Lietuvos prestižą. V.Stundys pažadėjo rūpintis Baltoskandijos akademijos problemomis ir galima jos priklausomybe tuo atveju, jei Panevėžys atsisakytų šios kultūros įstaigos.
To paties komiteto narys Vydas Gedvilas LŽ pripažino, kad tokios moksliniais tyrimais užsiimančios institucijos, kaip Baltoskandijos akademija, įstumtos į konkurencinę kovą ir turės ieškoti būdų išgyventi.
