Dienraštis „Sekundė“ skelbia, kad artėjant žiemai Panevėžio rajono seniūnijoms keliams prižiūrėti skirtus pinigus tirpdo ne sniegas, o miškavežių sugadinti keliai. Seniūnijos skundžiasi negalinčios kontroliuoti kelius bjaurojančių miško vežėjų ir įpareigoti juos atitaisyti padarytą žalą.
Rajono Savivaldybė daugelyje į mišką vedančių kelių yra pristačiusi sunkesnio kaip 8 tonų transporto eismą draudžiančių ženklų. Tačiau miško vežėjai į juos tiesiog numoja ranka ir sunkiasvoriais vilkikais bjauroja valdišką kelią.
Atsekti, kas sugadino kelią, neįmanoma, nes neturime jokios informacijos apie miško vežėjus.
„Mūsų seniūnijoje yra daug kertamų miškų. Tenka nuolat greideriais lyginti, taisyti sunkiasvorio transporto suniokotus kelius. Atsekti, kas sugadino kelią, neįmanoma, nes neturime jokios informacijos apie miško vežėjus. Tai – sena problema, aktuali ne tik Panevėžio rajonui, bet ir kitoms rajoninėms savivaldybėms. Nesuprantama, kodėl miško vežėjai neprivalo informuoti seniūnijų apie planuojamus medienos išvežimus ir gauti leidimų, ko reikalaujama iš, pavyzdžiui, atliekančiųjų tam tikrus kasinėjimo darbus valstybinėje žemėje“, – „Sekundei“ kalbėjo Karsakiškio seniūnė Nijolė Gaižiūnienė.
Jai rūpestį kelią ir miško kirtėjų šalikelėse paliktos sukrautos milžiniškos rąstų rietuvės, daug jų net neapjuostos apsauginėmis juostomis. Pasak seniūnės, šios rietuvės kelia pavojų ir pėstiems, ir važiuotiems.
Karsakiškio seniūnija iki metų pabaigos keliams prižiūrėti turi 17 tūkst. 260 litų. N.Gaižiūnienė sako, jeigu nereikėtų taisyti miškavežių sugadintų kelių, pasnigus būtų galima geriau valyti kelius.
Upytės seniūno Giedriaus Koženiausko teigimu, per tuos metus seniūniją apie planuojamus medienos vežimo darbus yra informavę tik 3 vežėjai, rašo „Sekundė“.
„Tie, kurie apie tai praneša, paprastai stengiasi nesugadinti kelių. Bėda, kad daug vežėjų ignoruoja sunkesnio kaip 8 tonų transporto eismą ribojančius kelio ženklus. Jiems pigiau susimokėti baudą už ženklo nepaisymą, nei taisyti kelią“, – „Sekundei“ tvirtino seniūnas.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, vien per šių metų dešimt mėnesių Panevėžio apskrityje užregistruota 2017 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, o pernai per visus metus buvo gauta 1149. Dauguma nukentėjusiųjų – moterys. Jos ne tik sulaukia kumščių, bet ir patiria psichologinę, moralinę bei lytinę prievartą, skelbia „Sekundė“.
Nutraukti saitus su smurtautoju ar priversti jį gydytis – nelengvas žingsnis. Kai kurios prievartą patyrusios moterys slepia nuo aplinkinių šeimos problemas, gėdijasi prisipažinti, kad kenčia nuo savo vyro smurto, netgi kaltina save.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas užtikrina, kad smurtautojas nuo šeimos yra atskiriamas dviem dienoms, tačiau grįžęs į šeimą jis vėl kelia ranką prieš artimiausius žmones, rašo „Sekundė“.
Panevėžyje nuo smurto nukentėjusioms moterims padedančios agentūros „SOS vaikai“ Šeimos namų vadovės Irmos Zabulionytės teigimu, galima pasidžiaugti bent tuo, kad moterys vis drąsiau ieško pagalbos ir ryžtasi nutraukti saitus su smurtautoju, nors tai padaryti labai sunku.
„Sekundė“ taip pat rašo, kad apeliacinis teismas išteisino dėl tarnybinių šunų voljerų vagystės kaltintą Panevėžio apskrities policijos komisariate aukštas pareigas ėjusį Gintarą Kliaugą. Į statybininkus turėjęs persikvalifikuoti panevėžietis nusiteikęs iš buvusios darbovietės reikalauti moralinės žalos atlyginimo.
Tarnybinių šunų nurašytų voljerų vagyste kaltintas ir 13 tūkst. litų bauda už piktnaudžiavimą tarnyba nuteistas buvęs aukštas Panevėžio policijos pareigūnas Gintaras Kliauga triumfuoja. Jo skundą išnagrinėjęs Apeliacinis teismas skandalingai iš komisariato pasitraukti turėjusį pareigūną išteisino, skelbia dienraštis „Sekundė“.
Apeliacinio teismo nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Dėmę nusiplovęs G.Kliauga neslepia taško šioje tragikomiškoje istorijoje dar nededantis. Ne vieną apdovanojimą už nepriekaištingą reputaciją pelnęs ilgametis pareigūnas nusiteikęs iš buvusios darbovietės – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato – prisiteisti ne tik per porą bylinėjimosi metų išleistus pinigus, bet ir moralinės žalos atlyginimą.
Tiesa, išteisinimu G.Kliaugai džiaugtis dar per anksti. Apeliacinio teismo nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Kaltinimą palaikęs Generalinės prokuratūros prokuroras dar nenusprendė, ar tokia teise pasinaudos, kol nėra išsamiai susipažinęs su į septynis lapus surašytu Apeliacinio teismo sprendimu, skelbia „Sekundė“.
Buvęs G.Kliaugos tiesioginis viršininkas, šiuo metu Šiaulių apskrities VPK vadovaujantis Rimantas Bobinas teigia nelinkęs vertinti teisėjų sprendimų, tačiau, jo nuomone, kartais teismai „savotiškai pritaiko teisės normas“.
