Panevėžio rajono savivaldybė jau antri metai nebesuteikia lengvatų verslo liudijimus išsiimantiems bedarbiams. Miesto Savivaldybei nekyla ranka užkirsti kelią apsukriems verslininkams, metų pradžioje įsiregistravusiems Darbo biržoje, perpus pigiau įsigyti verslo liudijimą, nors Panevėžio darbo birža ir siūlė lengvatas suteikti tik ilgalaikiams arba pirmą kartą verslą pradedantiems bedarbiams, skelbia dienraštis „Sekundė“.
Darbo neturinčiuosius lengvatomis maloninti nenusiteikęs rajonas smulkųjį verslą kitais metais mėgins skatinti simbolinėmis verslo liudijimų kainomis tam tikroms veikloms rūšims.
2015-aisiais rajono gyventojams, sumąsčiusiems kepti sausainius ir kitus konditerijos gaminius, taisyti laikrodžius, dviračius, išdirbti kailius, restauruoti meno kūrinus, valyti batus, langus, nuomoti tualetus ir užsiimti kai kuria kita veikla, tai kainuos tik vieną eurą
2015-aisiais rajono gyventojams, sumąsčiusiems kepti sausainius ir kitus konditerijos gaminius, taisyti laikrodžius, dviračius, išdirbti kailius, restauruoti meno kūrinus, valyti batus, langus, nuomoti tualetus ir užsiimti kai kuria kita veikla, tai kainuos tik vieną eurą.
Rajono savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėja Aldona Čiegytė „Sekundei“ sako, kad verslo liudijimų fiksuotų pajamų mokesčio minimalūs dydžiai nustatyti 37 veikloms – toms, kurioms per pastaruosius dvejus metus nebuvo išimtas nė vienas verslo liudijimas.
„Sekundės“ paklausta, kodėl Darbo biržoje registruotiems gyventojams atsisakyta taikyti lengvatas, vedėja paaiškino, kad rajone nustatytos palyginti nedidelės verslo liudijimų kainos, todėl manoma, kad verslą pradedantiems bedarbiams nėra finansiškai sunku juos įsigyti.
„Nesame sulaukę nusiskundimų, kad bedarbiams netaikome lengvatų“, – dienraščiui teigė A. Čiegytė.
Rajone smulkiuoju verslu, priklausomai nuo jo pobūdžio, užsiimantieji kitais metais mokės nuo 35 iki 140 eurų. Neribojant teritorijos verslo liudijimas kainuos 540 eurų. Panevėžio mieste pigiausi verslo liudijimai kainuos 12 eurų, brangiausi – 540 eurų. Maksimalus dydis nustatytas tokioms veikloms kaip prekyba, gaminių iš gipso ir baldų gamyba, automobilių remontas ir kai kurioms kitoms. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, tiek mieste, tiek rajone gyventojų, įsigyjančių verslo liudijimus, skaičius per pastaruosius trejus metus yra panašus.
„Sekundė“ taip pat rašo, kad nuo šios savaitės turėjo būti pradėti dalyti maisto paketai skurdo gniaužtuose atsidūrusiems gyventojams. Tačiau Europos Sąjungos parama skurstančiuosius pasieks geriausiu atveju tik po Naujųjų metų. Vietoj įprasto maisto davinio, kurį sudaro kruopos, konservai, miltai ir kiti produktai, gyventojai gali tikėtis gauti tik morkų ir kopūstų. Šias daržoves paaukojo vietos ūkininkai.
Gyvename nuo algos iki algos, neretai būna, kad tos kruopos iš intervencinių atsargų – vienintelė mūsų vakarienė
Kaip „Sekundei“ guodėsi panevėžietė Aušra V., gaunama parama maisto produktais – didelė paspirtis jų šeimai. Vyras uždirba tik šiek tiek daugiau kaip tūkstantį litų, ji pati jau daugiau kaip dvejus metus nesėkmingai ieško darbo. Pradinių klasių mokytojos diplomą turinčiai moteriai kol kas buvo pasiūlytas keliems mėnesiams tik vaduojančios pedagogės darbas. Abu su vyru augina septynerių metų sūnų.
„Visos mūsų šeimos pajamos – apie 1500 litų. Sumokėjus mokesčius už butą, alimentus vyro vaikams iš pirmos santuokos, maistui praktiškai nieko nelieka. Gyvename nuo algos iki algos, neretai būna, kad tos kruopos iš intervencinių atsargų – vienintelė mūsų vakarienė“, – dienraščiui prisipažino panevėžietė.
Artėjančios žiemos šventės – nemenkas išbandymas, tad parama maisto produktais šeimai itin svarbi. Sužinojusi, kad prieš Kalėdas jie negaus maisto davinio, moteris dabar suka galvą, kaip paskirstyti šeimos biudžetą, kad netektų vaikščioti gurgiančiais pilvais.
Socialinių paslaugų centro darbuotojos teigimu, gyventojų reakcijos, sužinojus, kad nebus dalijami maisto daviniai, labai įvairios: vieni pradeda piktintis, kiti nuleidę galvas tyliai išeina, treti ima juoktis.
„Reakcijų, kaip ir žmonių, būna visokių. Kita vertus, jos visiškai suprantamos, juk žmonės maisto davinių laukia kelis mėnesius ir galiausiai paaiškėja, kad jų šiemet visai nebedalins“, – „Sekundei“ teigė Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Dovilė Bartkutė.
Į Laisvės aikštę šią savaitę turėtų būti atvežta ir papuošta žaliaskarė. Baiminantis ir vėl tapti pajuokos objektu, šįkart Kalėdų simbolis buvo išrinktas iš miestiečių dovanojamų net aštuoniolikos eglių. Tačiau per gražiausias žiemos šventes renginių gausa nelepins panevėžiečių, rašo „Sekundė“.
Šiais metais Panevėžys drąsiai galės pretenduoti į gražiausios kalėdinės eglės nominaciją. 24-erių metų pusiau sidabrinę gražuolę miestui padovanojo Rožyne gyvenanti Irena Čepurnienė.
Šiais metais Panevėžys drąsiai galės pretenduoti į gražiausios kalėdinės eglės nominaciją
Moteris teigė, kad eglė, auganti jos namų kieme, buvo pasodinta dukros gimimo proga, tačiau medis taip įsikerojo, jog jo šaknys pradėjo laužyti šaligatvio plyteles, lįsti po namo pamatais.
„Eglė išties graži, tad prieš Kalėdas puošdavome tik ją: vyras su sūnumi laikydavo kopėčias, o aš, kaip lengviausia, kabindavau žaisliukus. Namuose geriausiu atveju padabindavome tik šaką. Dabar vaikai jau suaugę, o anūkui tik dešimt mėnesių, tad užteks mažos eglutės. Net dukra neprieštaravo, kad medį dovanotume miestui“, – „Sekundei“ pasakojo I.Čepurnienė.
