Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Papildomas uždarbis – atlygis už paaukotą kraują

Aktyviausi donorai uostamiestyje – studentai. Tačiau, pasak specialistų, daugėja ir vyresnių, darbingo amžiaus žmonių.
15min.lt/Egidijaus Jankausko nuotr. / Aktyviausi donorai uostamiestyje – studentai. Tačiau, pasak specialistų, daugėja ir vyresnių, darbingo amžiaus žmonių.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

„Viskas susidėliojo į savo vietas – mums reikia donorų ir jiems dabar mūsų trūksta“, – konstatavo „Kraujo donorystės centro“ Klaipėdos padalinio vadovas Bronius Pliuškys.

Išaugus bedarbystei, pastaruoju metu ženkliai padaugėjo norinčiųjų duoti kraujo. Tai tapo vienu iš būdų pasipildyti kišenę keliasdešimčia litų – už 450 ml kraujo šiuo metu mokama 40 lt. Siekiančiųjų pasipelnyti iš donorystės padaugėjo ir kituose Lietuvos miestuose. Kauniečiai jau ėmė karčiai juokauti apie du bedarbių maršrutus: Darbo birža bei Donorystės centras.

Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo darbuotojai jau kuris laikas fiksuoja didėjančius donorų srautus. „Padaugėjo naujų donorų, tačiau kartu, reikia pastebėti, kad turime daugiau ir neatlygintinų donorų. Tai labai stebina“, – „15min“ sakė bendrosios praktikos slaugytoja donorų organizavimui Gitana Krencienė.

Skaičiuojama, kad pastarąjį mėnesį donorų padaugėjo maždaug trimis šimtais. Paprastai per mėnesį kraujo duodavo maždaug 800 - 900 žmonių, dabar apie 1200 – 1300.

Po regionus važinėjantys medikai teigia, kad donorų daugėja ir provincijoje, ypač tose vietovėse, kur smarkiai šoktelėjo nedarbo lygis. Nacionalinio kraujo centro darbuotojai skaičiuoja, kad tomis dienomis, kai jie vyksta į atokesnes vietoves, kraujo duoda maždaug šimtas donorų.

Vakar Nacionalinio kraujo centro darbuotojai viešėjo Plungėje – čia aktyviausiai kraują davė studentai. Didžioji dauguma – už atlygį. Paklausti, kur išleis gautus keturiasdešimt litų jie vienbalsiai atsakė: „Valentino dienai“.

Ateina pritrūkę pinigų

Uostamiesčio „Kraujo donorystės centre“ vakar dauguma dovanojusių kraują taip pat buvo studentiško amžiaus. „15min“ pakalbinti vaikinai prisipažino tai darantys ne pirmą kartą, o 40 Lt – labai praverčia. „Su tokia suma gali pragyventi kelias dienas. Pažįstu ne vieną studentą, kuris taip prisiduria pinigų, kai pritrūksta“, – sakė antrakursis, Klaipėdos universiteto studentas Andrius.

Pasak G.Krencienės, pastebima, kad yra tam tikra grupė žmonių, kurie vos tik gali - kas du mėnesius - ir duoda kraujo. Tai jiems tampa nuolatiniu pajamų šaltiniu. Tokį būdą prisidurti pinigų renkasi ne tik jaunimas, bet ir vyresnio, darbingo amžiaus žmonės.

Kaunietė Julija Šukienė, kraują aukojanti jau dešimt metų, pastebėjo, kad pastaruoju metu žmonių Kauno „Kraujo donorystės centre“ pastebimai padaugėjo. „Anksčiau būdavo - vienas žmogus sėdi, o dabar net eilėse laukti reikia. Manau, kad žmonių padaugėjo dėl krizės – pinigų reikia ir eina“, – sakė ji „15min“.

Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialas turi kelis nuolatinius donorus, kurie neatlygintinai aukoja savo kraujo. Daugiausiai – net 26 kartus kraujo aukojo Plungės rajono gyventojas Vidas Rapolavičius bei telšiškė Rita Šukytė.

Ragina aukoti kraujo plazmą

Klaipėdos „Kraujo donorystės centro“ vadovas B.Pliuškys pažymėjo, kad donorų šiuo metu daugėja rajonuose, klaipėdiečių srautai kol kas nėra dideli.

Šiuo metu abiem uostamiesčio kraujo centrams trūksta vadinamosios pirmos minusinės grupės kraujo. „Apskritai, labiau reikia „minusinių“ grupių kraujo, „pliusinių“ dabar imame tik iš neatlygintinų donorų“, – sakė pašnekovas.

Donorus jis skatina aukoti ne kraują, o kraujo plazmą. „Mes turime tam reikalingą įrangą, o tokia donorystė galėtų būti alternatyva tiems, kurie nori pasipelnyti, nes už plazmą mokama 50 litų, be to, skirtingai nei kraują, ją galima duoti kas dvi savaites. Plazmos paėmimas žmogaus sveikatai įtakos neturi“, – aiškino specialistas.

Yra nustatyta, kad visi donorai, aukojantys kraujo plazmą, gauna užmokestį. Plazma imama keturis kartus kas dvi savaites, vėliau daroma pertrauka.

Donorystė – ne visiems

Kraujo donorais gali būti asmenys, sulaukę pilnametystės ir sveriantys daugiau nei 50 kilogramų. Žmonės, sulaukę 60 metų, dėl donorystės turi pasitarti su savo gydytoju. Hemaglobino kiekis donorų vyrų kraujyje turi būti ne mažesnis nei 135 g/l, o donorių moterų – 125 g/l.
 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min