Iki šiol galiojanti tvarka nustato, kad Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigų išduoti civilinės būklės aktų (gimimo, santuokos, mirties) įregistravimo liudijimai ar įrašų nuorašai, kurie pateikiami užsienio valstybėse, turi būti legalizuoti arba patvirtinti pažyma Apostille, jei mūsų šalies tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Pateikiant šiuos dokumentus kitoje valstybėje, jie turi būti išversti į atitinkamą užsienio kalbą ir specialia pažyma patvirtinti Užsienio reikalų ministerijos konsulinių pareigūnų, praneša Teisingumo ministerija.
Siekdama supaprastinti šią procedūrą, Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma tapti 1976 m. Konvencijos „Dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis“ dalyve. Patvirtintą projektą Vyriausybė perduos prezidentei, kuri jį dar turės teikti Seimui svarstyti.
Jei parlamentas ratifikuos konvenciją, civilinės būklės aktų išrašai bus išduodami pagal patvirtintą formą ir be jokių papildomų formalumų priimami kiekvienos valstybės, konvencijos dalyvės, teritorijoje. Lietuva paprasčiau keistis šiais dokumentais galės su 20 valstybių: Austrija, Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Graikija, Italija, Ispanija, Juodkalnija, Kroatija, Lenkija, Liuksemburgu, Makedonija, Moldova, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Serbija, Slovėnija, Šveicarija, Turkija ir Vokietija. Jose išduoti išrašai turės tokią pat teisinę galią, kaip ir išduoti pagal valstybės nacionalinę teisę.
Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, tokia tvarka iš esmės palengvins civilinės būklės aktų įrašų pateikimo procedūrą prie Konvencijos prisijungusiose valstybėse bei gerokai sumažins administracinę naštą piliečiams. „Tokių dokumentų pateikiama labai daug, o formalios jų sutvarkymo procedūros užtrunka iki keleto savaičių, be to, sudaro papildomų išlaidų verčiant ir legalizuojant dokumentus. Supaprastinus šią tvarką bus taupomas ne tik žmonių laikas ir pinigai, bet ir gerokai sumažės viešojo administravimo biurokratija“, – sako R.Šimašius.
