Pagrindinė renginio organizatorė I.Urbonaitė neslepia: už nevartotiną žodį „parkuok“ iniciatyvos pavadinime sulaukė lietuvių kalbos puoselėtojų nepasitenkinimo.
Žaidimas su žodžiu „parkas“
„Norėjome padaryti naujadarą, pažaisti su žodžiu „parkas“. Norime pabrėžti, kad vietoj automobilio vietos galėtų būti parko vieta. Tai lyg ir provokacija, nes automobilio stovėjimo vieta yra gatvės dalis, o gatvė – viešosios erdvės dalis. Susipina daug kultūrinių, infrastruktūros sluoksnių, į kuriuos norime atkreipti dėmesį“, – pavadinimo kilmę aiškino I.Urbonaitė.
Tačiau akcijos iniciatoriai nesiūlo naikinti automobilių stovėjimo aikštelių ir vietoj jų kurti naujas žaliąsias zonas. I.Urbonaitės manymu, galima rasti kitokių sprendimų – tvarkyti esančiu parkus, kurti infrastruktūrą, kad žmonės pajustų, jog lauke galima rasti daugybę veiklos.
„Šios šventės programa spalvinga, joje bus visko: kultūros, meno, sporto, pokalbių, renginių vaikams, meno dirbtuvių. Visa puokštė skirta tam, kad parodytume, kiek daug visko galima veikti lauke. Žalia veja užklota Gedimino pr. dalis yra laikinas reiškinys, bet pasaulyje tokios akcijos populiarios, ypač JAV“, – teigė I.Urbonaitė.
Trūksta buvimo lauke įpročių
Pasižiūrėkime į skandinavus – jie bet kokiu eina pasivaikščioti, bėgioja, būna lauke, turi visiškai kitokius poilsio įpročius, – sakė I.Urbonaitė.
VGTU dėstytoja prisipažino rašanti disertaciją apie rekreacinę sistemą. Laikini, epizodiški poilsiui skirti projektai taip pat turi savo vietą toje sistemoje. „Tai ypač aktualu mums, lietuviams. Juk šiltasis sezonas trumpas, turime daug stereotipų, kad negalime lauke praleisti daugiau laiko, nes oras blogas, bet pasižiūrėkime į skandinavus – jie bet kokiu eina pasivaikščioti, bėgioja, būna lauke, turi visiškai kitokius poilsio įpročius. Man atrodo, kad Lietuvoje reikia tokius įpročius stiprinti. Todėl svarbi ir švietėjiška misija“, – įsitikinusi akcijos organizatorė.
Inga neslepia besidominti ir aplinkos kokybe, ekologija, tvariojo miesto idėjomis, kurios kol kas egzistuoja tik popieriuje. Dirbdama su VGTU studentais Inga teigia leidžianti jiems teorines, universitete gautas žinias papildyti praktiniais dalykais – jie gauna progą kažką sukurti, transformuoti erdvę, pabandyti patiems keisti miestą, suprasti, kad miesto kaita priklauso nuo jų.
Žaliosios erdvės, I.Urbonaitės įsitikinimu, atlieka daug funkcijų – juose ne tik galima leisti laiką, bet medžiai, kiti augalai ir valo orą. „Vilnius yra netekęs labai daug istorinių želdynų, kažkada jis buvo kaip Florencija – su labai daug žaliųjų erdvių. Vidiniai kiemai, ypač senamiestyje, turi didelį potencialą“, – teigė Inga.
Pasigenda saugumo ir veiklos
Nuolat girdimos kalbos, kad Vilnius yra žalias miestas, Ingai atrodo tam tikras piktnaudžiavimas, kurio neturėtų būti. „Pritariu, potencialas yra milžiniškas, žalių plotų turime, bet atėjo laikas pagalvoti apie kokybę“, – priminė I.Urbonaitė.
Pradėjusi apklausą apie tai, ko labiausiai vilniečiams trūksta miesto žaliosiose erdvėse, Inga išgirdo: žmonės parkuose, o ypač miškeliuose jaučiasi nesaugiai. Taip pat jie pasigenda veiklos įvairovės, trūksta dėmesio neįgaliesiems, senjorams, mamoms su mažais vaikais. Rekreacinių vietų sistema Vilniuje lyg ir egzistuoja, tačiau yra fragmentiška. O labiausiai poilsio erdvių trūksta ten, kur didžiausia gyventojų koncentracija.
 |
| „Parkuok kitaip“ nuotr./„Parkuok kitaip“ – Pievos Gedimino prospekte montažas |
Žaliuojantys stogai?
Naujuose rajonuose, anot I.Urbonaitės, yra savotiškų dykviečių, kuriose poilsio zonos galėtų atsirasti, tačiau tam reikia idėjų, noro, pinigų. „Automobiliai okupuoja gyvenamųjų namų kiemus. Tačiau dabar yra daug nelabai sudėtingų architektūrinių sprendimų, kaip galima būtų stovėjimo aikšteles paslėpti nekasant požeminių garažų. Apie tai ir norime kalbėtis, kad erdvę galima dalintis įvairiai, bet reikia to norėti“, – įsitikinusi iniciatyvos „Parkuok kitaip“ sumanytoja.
Kaip viena iš galimų alternatyvų galėtų būti daugiaaukščių automobilių stovėjimo aikštelių stogų apželdinimas.
Vis dėlto vidury miesto esantiems miškeliams Inga prognozuoja liūdną ateitį, nes juose žmonės paprasčiausiai nesaugiai jaučiasi. Tad jie turėtų virsti gerai prižiūrimais parkais.
Akcijos renginiai vyks ne tik Gedimino pr., bet ir tam tikrose Trakų bei Vilniaus gatvių vietose. Čia, anot Ingos, vyks tikrieji eksperimentai, nes veiklos ėmėsi entuziastai, tad dar nežinia, kaip viskas bus organizuota.
Noras suburti žmones
Potencialas yra milžiniškas, žalių plotų turime, bet atėjo laikas pagalvoti apie kokybę, – priminė I.Urbonaitė.
Tikimasi, kad akcija vyks tradicine. Prieš kelerius metus vyko daug mažesnė – „Sėdėk kitaip“, kurios metu organizatoriai kvietė žaisti vaikus, leido jiems piešti ant kėdžių, kurios vėliau buvo parduotos aukcione, o pinigai paaukoti nuo smurto nukentėjusių moterų rėmimo fondui.
Ingos manymu, tokių akcijų pagrindinis tikslas yra suburti žmones bendrauti, kartu leisti laiką, kurti harmoningą miestą. Juk miestą kuria ne tik architektai, bet ir kitų profesijų žmonės, nors pastaruoju metu, liūdnai nusišypso Inga, ima atrodyti, kad tuo užsiima tik biurokratai.
I.Urbonaitė neslepia, kad renginio organizavimas miesto centre nebuvo lengvas dalykas, savivaldybėje susidurta su įvairiomis nuomonėmis. Tačiau ji džiaugėsi, kad tikrai sutiko nuoširdžiai dirbančių žmonių, norinčių padėti. „Ir mums pavyko, renginys bus. Vieni sakė, kad per mažai laiko, kiti – resursų. Gal kitąmet pasirinksime kitą kelią – ilgai planuosime“, – teigė Inga.
Renginių programą rasite čia
