Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Parlamentarai ketina palengvinti teatrų vadovų atleidimą

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
Šaltinis: BNS
1
A A

Seimas antradienį ėmėsi taisyti įstatymą, kad lengviau būtų galima iš pareigų atleisti teatrų ir koncertinių įstaigų vadovus.

Už grupės opozicijos atstovų parengtą Profesionaliojo scenos meno įstatymo pataisą po pateikimo balsavo 65 parlamentarų, nė vienas nebuvo prieš, 13 susilaikė. Toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose.

Projektas numato, kad nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovas pareigas galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Dabar vadovo kadencijų skaičius neribojamas.

Taip pat siūloma nustatyti, kad jeigu nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro, ar koncertinės įstaigos vadovo veikla sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą, vadovas piktnaudžiauja valdžia, diskredituoja teatro ar koncertinės įstaigos autoritetą, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija galėtų priimti sprendimą tokį vadovą atleisti iš pareigų.

Projektą pristatęs konservatorius Vytautas Juozapaitis teigė, kad ši pataisa parengta siekiant užkardyti pasitaikančius teatrų ar koncertinių įstaigų vadovų piktnaudžiavimo valdžia atvejus, jų veikla sukeltus viešųjų ir privačių interesų konfliktus.

„Patirtis mūsų rodo, kad kai nėra reglamentuota (kadencijų skaičius – BNS), randasi tokių pavyzdžių, kai žmonės neadekvačiai elgiasi savo darbovietėse. Manyčiau, kad dešimties metų laikotarpis vadovavimo vienai įstaigai yra optimalus, – tvirtino V.Juozapaitis. – (...) Neveltui ir bažnyčioje klebonus perkelia į kitą parapiją, kad nesuaugtų su tais žmonėmis. Labai sveika ir kitiems žmonėms pasireikšti.“

Nors pataisa parengta po to, kai kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pareiškė nepasitikėjimą Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generaliniu direktoriumi Gintautu Kėvišu, konservatorius teigė, kad projektas nesusijęs su konkrečiu asmeniu.

„Tas įstatymas tikrai nėra taikomas kokiam nors vienam asmeniui, tai yra užkardant galimybę, kad tokių atvejų nebūtų, tai niekaip nėra susiję su konkrečia byla ar konkrečiu faktu“, – tikino V.Juozapaitis.

Panašias pataisas yra parengusi ir Kultūros ministerija. Pagal jos projektą, teatrams ir koncertinėms įstaigoms turėtų vadovauti nepriekaištingos reputacijos asmenys, pareigas jie galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Šie dokumentų projektai parengti, kai paaiškėjo, kad teisiškai sudėtinga iš pareigų atleisti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovą G.Kėvišą, nors kilo abejonių dėl reputacijos ir interesų konfliktų. Nepaisant to, kad nepasitikėjimą nuo išreiškė prezidentė, premjeras, kultūros ministrė, teatro vadovas atmetė visus priekaištus ir pareiškė nesitrauksiąs iš pareigų.

Viešųjų pirkimų tarnyba ir Specialiųjų tyrimų tarnyba kritikavo G.Kėvišą dėl situacijos, kai pernai LNOBT už 390 tūkst. eurų pasirašė trijų koncertų rengimo sutartis su Kipre registruota G.Kėvišo sūnaus įmone „Riverside music LTD“. G.Kėvišo nusišalinimą ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ir STT vadina nepakankamu, kad būtų išvengta korupcijos rizikos. Sūnaus įmonės organizuotiems koncertams pats G.Kėvišas yra prašęs sostinės savivaldybės paramos ir ją vienam koncertui teatras gavo. Dėl to tyrimą pradėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

G.Kėvišas akcentuoja, kad teatras buvo priverstas pirkti koncertus iš sūnaus vadovaujamos įmonės „Riverside Music Ltd“, nes būtent ši įmonė turėjo išskirtines teises Londono simfoninio orkestro, operos primadonos Angelos Gheorghiu ir Karališkojo filharmonijos orkestro koncertams Baltijos kraštuose ir Vidurio Europoje surengti. Jis pabrėžia deklaravęs viešųjų ir privačių interesų konfliktą, atlikęs visus veiksmus, kurių reikalauja galiojantys įstatymai ir tarnybinės etikos klausimus prižiūrinti institucija.

Dėl G.Kėvišo pajamų Valstybinė mokesčių inspekcija yra pradėjusi mokestinį tyrimą. LNOBT direktorius žadėjo paviešinti pajamų deklaraciją, taip pat teatro sutartis su sūnaus įmone, tačiau iki šiol to nepadarė.

Generalinė prokuratūra šiuo metu tiria scenos rekonstrukcijos vykdymo faktines aplinkybes. Tyrimas buvo pradėtas 2009-aisiais, dalis jo nutraukta nesurinkus įrodymų, kad vykdytas nusikaltimas, nes darbus atlikusi Vokietijos bendrovė „SBS Buhnentechnik GmbH“ nepateikė prokurorams duomenų. Kitame epizode baudžiamuoju įsakymu kaltais pripažinti tuometinis direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Minderis bei tuometinė vyriausioji buhalterė. Įtarimai tuomet buvo pateikti keliems asmenims, tarp jų – ir G.Kėvišui, tačiau panaikinti nutraukus tyrimą. Tyrimas atnaujintas per teismus išsireikalavus dokumentų iš Vokietijos bendrovės, įtariamųjų šiuo metu nėra.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min