Parlamentarai į Seimo vicepirmininkus iš pradžių paskyrė valdančiuosius: konservatorius Paulių Saudargą, Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę ir Laisvės partijos atstovą Vytautą Mitalą.
Per slaptą balsavimą už R.Morkūnaitės-Mikulėnienės kandidatūrą pasisakė 97 tautos atstovai, prieš – 26, 9 parlamentarai balsuodami susilaikė.
P.Saudargą palaikė 117 Seimo narių, 11 – nepalaikė, 5 balsuodami susilaikė.
V.Mitalas sulaukė 78 tautos atstovų palaikymo, prieš balsavo 43, 11 Seimo narių susilaikė.
A.Norkienės kandidatūrai Seimas nepritarė: už jos kandidatūrą balsavo 57 parlamentarai, prieš buvo – 47, susilaikė 29. Vienas biuletenis rastas negaliojantis.
Tačiau vietoj jos pasiūlytas J.Sabatauskas sulaukė Seimo palaikymo: už jo kandidatūrą buvo 77 Seimo nariai, 31 – prieš, susilaikė 11. Du biuleteniai rasti negaliojantys.
J.Sabatausko kandidatūrą į Seimo vicepirmininkus V.Čmilytė-Nielsen pateikė po trumpo pasitarimo su frakcijomis. Seimas ėmėsi svarstyti naują kandidatūrą, o „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tuo metu pareiškė besikreipsiantis į Konstitucinį Teismą.
„Valstiečiai“, anot jo, rado kitą kandidatą į Seimo vicepirmininkus – Joną Jarutį, bet su siūlymu, matyt, nesuspėjo.
Tiesioginė Seimo posėdžio transliacija:
Naujausi įvykiai iš Seimo:
V.Čmilytė-Nielsen: pasirinkti kandidatą – mano prerogatyva
19:14
Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen patvirtino išgirdusi „valstiečių“ siūlymą į Seimo vicepirmininkus skirti J.Jarutį, tačiau iškeltas jis esą buvo kiek per vėlai.
V.Čmilytė-Nielsen be kita ko pabrėžė, kad rinktis pavaduotoją – jos prerogatyva.
Iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, deja, girdėjau daug blaškymosi.
„Teikiau Juliaus Sabatausko kandidatūrą išklausiusi frakcijas. Socialdemokratų frakcija vieningai pateikė šią kandidatūrą. Iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, deja, girdėjau daug blaškymosi. Tikrai manau, kad šioje frakcijoje yra daug šviesių, puikių politikų, kurie galėtų puikiai eiti vicepirmininko pareigas. Deja, tokios vieningos kandidatūros aš neišgirdau. Viliuosi, kad Seimas palaikys Juliaus Sabatausko kandidatūrą“, – antradienio vakarą Seime žurnalistams komentavo Seimo pirmininkė.
„[„Valstiečiai“] siūlė J.Jarutį. Tačiau siūlymas, kuris atsisėdus jau posėdžių salėje nuskamba praktiškai dvi minutės po numanomos posėdžio pradžios, jis nėra labai solidus. Bet kokiu atveju, tai yra mano prerogatyva – Seimo pirmininko prerogatyva – pasirinkti kandidatą“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
J.Sabatauskas, anot jos, – patyręs politikas: buvo opozicijos lyderiu, puikiai išmano teisinius niuansus.
Paklausta, ar nemato problemos, kad Seimo valdyboje nebus atstovaujama didžiausiai opozicinei frakcijai, V.Čmilytė-Nielsen teigė, kad tam gali pasitarnauti opozicijos lyderio pareigos.
„Didžiausia opozicinė frakcija gali būti atstovaujama per opozicijos lyderį, kurį, matyt, jie turės išsirinkę. Tai tokiu būdu, tokiu sprendimu, tikiuosi, kad visos opozicinės frakcijos bus atstovaujamos ir parlamento sklandžiam darbui, demokratijai, tai gali būti pats geriausias sprendimas“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Seimo opozicija dėl opozicijos lyderio iki šiol nesutarė, politikai reiškė norą, kad jis būtų rotuojamas.
„Valstiečiai“ buvo radę kitą kandidatą, kreipsis į KT
18:45
Anksčiau R.Karbauskis teigė, jog LVŽS neieškos kito kandidato į Seimo vicepirmininkus. Visgi per trumpą Seimo posėdžio pertrauką opozicinė frakcija kandidatą atrado ir į šias pareigas parinko Joną Jarutį.
„Mes paklausėm, ar mums yra prasmės kelti kitą kandidatą. Seimo pirmininkė pasakė, kad taip“, – pasakojo R.Karbauskis.
Frakcija, anot jo, pasitarė ir kandidatu išrinko J.Jarutį, tačiau nespėjo jo pristatyti V.Čmilytei-Nielsen – ji jau buvo Seimo salėje.
Mūsų kandidato pavardės Seimo pirmininkė tiesiog nežinojo, nes aš jai pasakiau tik įėjęs į salę.
„Mes radom kompiuteryje pavardę, bet ne mūsų kandidato, nes mūsų kandidato pavardės Seimo pirmininkė tiesiog nežinojo, nes aš jai pasakiau tik įėjęs į salę“, – dėstė R.Karbauskis ir stebėjosi, kodėl Seimo pirmininkė išvis ėjo į jų frakciją.
„Tai buvo kažkoks spektaklis“, – teigė politikas.
„Tai yra scenarijus, kuris, matyt, ne pačios Seimo pirmininkės sugalvotas. Tai yra opozicijos sprendimai, kad mažos frakcijos turėtų didesnį kiekį savo atstovų. Tai prieštarauja Konstitucijai“, – dėstė R.Karbauskis, kalbėdamas apie Seimo valdybos sudėtį.
Pasak jo, formuojant Seimo vadovybę, derėtų laikytis proporcingo skirtingų politinių grupių atstovavimo ir lygiateisiškumo principų.
Atliepdami į situaciją „valstiečiai“ žada kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).
„Mes kreipsimės į Konstitucinį Teismą paklausdami, ar iš tikrųjų tai, ką jie išaiškino du kartus, ar tai yra privaloma, ar tai tik rekomendacija. Ir ta dauguma, kuri turi tokią žemą politinę kultūrą, kaip šita dauguma, ar ji gali taip elgtis, ar ne“, – komentavo „valstiečių“ vedlys.
J.Sabatauskas: situacija labai įdomi
18:38
Prisistatymo metu J.Sabatauskas neišvengė klausimo, kaip vertina tai, kad didžiausia opozicinė Seimo frakcija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – liko be parlamento pirmininko pavaduotojo.
„Iš tiesų situacija labai įdomi. Juolab, kad Seimo statutas nustato, kiek gali būti pirmininko pavaduotojų. Jų gali būti maksimum 7, iš jų turi būti ne mažiau kaip 2 – tai privaloma sąlyga – opozicijos atstovai. Iš tiesų šiandien tokia įdomi situacija – aš esu jau trečias eilėje, nes penktadienį buvo paskirtas vienas Seimo vicepirmininkas nuo opozicijos, šiandien buvo bandymas paskirti kitą. Dabar yra trečias bandymas. Pažiūrėsime, kaip gausis“, – kalbėjo socialdemokratas.
J.Sabatauskas prisistatė Seimui
18:34
Stojęs prie Seimo tribūnos kandidatu į Seimo vicepirmininkus pasiūlytas J.Sabatauskas aiškino, kad šis pasiūlymas – ne tik galimybė, bet ir didelė atsakomybė, kurią jis pasirengęs priimti.
„Ir dirbti tam, kad gebėtume rasti sutarimą, kad mūsų priimami įstatymai būtų tinkamai išdiskutuoti, teisingi ir atliepiantys Lietuvos žmonių lūkesčius“, – kalbėjo socialdemokratas.
Vienu pagrindinių savo darbų Seime J.Sabatauskas įvardijo kokybišką teisėkūros procesą.
Anot jo, vienas demokratijos pagrindų – tinkamas procedūrų laikymasis.
Jis aiškino, kad džiaugtųsi, jeigu po ketverių metų Konstituciniame Teisme nebus nė vieno įstatymo, pripažinto prieštaraujančio svarbiausiam valstybės įstatymui dėl nustatytų procedūrų nesilaikymo.
Taip pat J.Sabatauskas minėjo, kad parlamentas turi būti atviras visuomenei. Leidybos procese būtų įsiklausoma į visas nuomones, jos – gerbiamos.
„Žmonės iš mūsų laukia šiuo laikotarpiu ne konfliktų, o kompetentingų, teisingų ir efektyvių sprendimų. Susitelkę, susitarę, mes kartu galime nuveikti žymiai daugiau darbų Lietuvai ir įveikti visus iškilusius iššūkius“, – kalbėjo J.Sabatauskas.
R.Karbauskis: tai – spjūvis į rinkėjų valią
18:07
Paaiškėjus, kad „valstiečių“ į Seimo vicepirmininkus deleguota A.Norkienė šių pareigų neužims, partijos lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad kito kandidato frakcija neieškos.
„Manau, kad spektaklio su kitais kandidatais mes nežaisime“, – kalbėjo jis.
Balsavimo rezultatais politikas nesistebėjo.
„Rezultatas yra toks, koks turėjo būti ir dėl to jokios nuostabos nėra. Tai „nauja“ politinė kultūra ir atitinkamai darysime išvadas“, – komentavo R.Karbauskis.
Pasak jo, A.Norkienės nepaskyrimas yra Seimo „spjūvis ne į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, o į rinkėjų valią“.
Daroma viskas, kad mes neturėtume pavaduotojo.
„Daroma viskas, kad mes neturėtume pavaduotojo, ir tai yra pirmas kartas Lietuvos seimų istorijoje, kada tokia didelė frakcija neturi savo pavaduotojo“, – žurnalistams Seime komentavo R.Karbauskis.
V.Čmilytė-Nielsen eis konsultuotis
17:52
Seimui nepatvirtinus A.Norkienės kandidatūros, V.Čmilytė-Nielsen pasiūlė parlamentui padaryti 30 minučių posėdžio pertrauką, per kurią rengiamos konsultacijoms su frakcijomis.
Klausimai – ir susiję su istorine atmintimi
15:56
Parlamentaras Arvydas Nekrošius priminė, kad V.Mitalas aktyviai palaikė paplūdimio Lukiškių aikštėje idėją.
„Valstietis“ teiravosi, ar kandidatas į Seimo vicepirmininkus greta parlamento rūmų esančiame Sausio 13-osios memoriale planuoja atidaryti burgerinę.
„Ne, neplanuoju“, – atsakė V.Mitalas.
Kitas „valstietis“ Stasys Tumėnas irgi turėjo klausimą, susijusį su istorine atmintimi.
Jis sakė, kad po konkurso paaiškėjo, kad tarpukario prezidentas Antanas Smetona bus įamžintas „rūdijančio plieno kūrinėliu“.
Politikas klausė, ar tai – ne per prastas, supaprastintas prezidento įamžinimas, ar tai – ne liberalizmo vėjų vaikymasis.
„Atsakant į klausimą dėl A.Smetonos paminklo, taip jau kartais atsitinka, kada skelbiamas konkursas, architektūrinis konkursas, ir jį organizuoja trečioji šalis, kad organizatoriai to konkurso ir vertintojai išrenka tai, kas jiems labiausiai patinka. Aš savo asmeninę nuomonę turiu. Jeigu teisingai pamenu dar iš darbo savivaldybėje, manęs laimėtojas labai neįkvėpė. Bet tai ir lieka mano asmenine nuomone“, – atsakė V.Mitalas.
Jeigu teisingai pamenu dar iš darbo savivaldybėje, manęs laimėtojas labai neįkvėpė. Bet tai ir lieka mano asmenine nuomone.
V.Mitalas: Seimas kartais nespėja paskui visuomenę
15:45
Laisvės partijos kandidatas į Seimo vicepirmininkus Vytautas Mitalas sakė pirmą kartą kalbantis iš parlamento tribūnos, todėl jausmas esą gana ypatingas.
Jis minėjo, kad kiekvienas iš parlamentarų atsineša dalį Lietuvos žmonių pasitikėjimo, norų ir vilčių. Tai – įpareigoja.
V.Mitalo teigimu, Lietuvos žmonių lūkesčiai jam nesuteikia nei kažkokių garbės antpečių, nei sparnų. Priešingai – stipriai įpareigoja ir padaro atsakingu už daugelį žmonių.
Pasak kandidato į Seimo vicepirmininkus, parlamentas kartais nespėja pagal į priekį einančią šalies visuomenę.
„Puikūs Lietuvos žmonės kartais sugeba parodyti iniciatyvą daug greičiau ir efektyviau negu Seimas. Aš manau, kad mes visi turime dėl to atsakomybę parodyti kitokį pavyzdį: dirbti kokybiškiau ir būti tikslesniu tos visuomenės atspindžiu, būti vieta, kur sutelkta daug proto ir išminties, būti ta vieta, kurioje mes diktuojame, ne tik vejamės Lietuvos ir pasaulio realijas, veikiame proaktyviai, ne tik reaktyviai“, – Seimo nariams sakė V.Mitalas.
Puikūs Lietuvos žmonės kartais sugeba parodyti iniciatyvą daug greičiau ir efektyviau negu Seimas.
Tam, jo nuomone, Seimui dar reikia nueiti gabalą kelio.
Jis mano, kad parlamentui reikia rodyti kitokią politinę kultūrą, skirti daugiau dėmesio ir pagarbos ekspertų, nevyriausybiniame ir privačiame sektoriuje dirbančių žmonių pastaboms, politiniuose sprendimuose orientuotis į ateitį, investuoti į švietimą, naujas technologijas bei kurti Lietuvą, kurioje kiekvienas būtų išgirstas.
P.Saudargui – išbandymas klausimais apie mažumų teises
15:14
Į Seimo pirmininko pavaduotojus V.Čmilytė-Nielsen pateikė konservatoriaus P.Saudargo kandidatūrą. Stojęs į tribūną prieš Seimo narius, jis teigė, jog šalies parlamentarai sunkiai susikalba.
„Manau, kad mūsų parlamente vis dar trūksta kalbėjimosi ir susikalbėjimo. Bet aš tikiu, kad mes galime būti ir privalome būti vieninga komanda, todėl, kad Lietuvą yra užgriuvęs sunkus metas“, – dėstė P.Saudargas ir didelę dalį savo kalbos skyrė COVID-19 pandemijai, jos pasekmėms.
„Visose srityse yra susikaupę be galo daug problemų. Todėl aš ne kritikuodamas, bet dėkodamas buvusiai Vyriausybei, kuri vis dar eina pareigas, ir buvusiai valdančiajai koalicijai, tikiu, kad buvo siekiama Lietuvai gero, ne viskas, aišku, iš karto pavyksta.
Bet turiu pastebėti, kad ateinančiai valdžiai ir Vyriausybei teks dirbti visiškai kitokiu režimu. Todėl kviečiu susitelkti, tikiu, kad mano patirtis – ketvirta kadencija – irgi galėtų prisidėti, būnant Seimo vadovybėje, prie bendro konstruktyvaus darbo“, – vylėsi P.Saudargas.
„Valstietis“ Arvydas Nekrošius pastebėjo, jog į Seimo vicepirmininkus siūlomas P.Saudargas atstovauja krikdemiškajam partijos sparnui ir tuo pasidžiaugė. Paklaustas, kokio darbo, jei užimtų pareigas, imtųsi pirmiausia, P.Saudargas atsakė, jog visą dėmesį skirtų COVID-19, taip pat – biudžeto korekcijoms.
Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius pastebėjo, jog P.Saudargas ir kiti parlamentarai kadaise registravo įstatymo projektą, kuriuo siekta uždrausti lyties keitimą.
Į tai reaguodamas P.Saudargas teigė, jog kompromisų su savo sąžine nedarys, bet esą atsižvelgs ir į kitų politikų nuomones.
Man tikrai rūpi kiekvienas žmogus, kiekviena interesų grupė.
„Esu kaip žmogus atviras diskusijai, linkęs įsigilinti į klausimus. Man tikrai rūpi kiekvienas žmogus, kiekviena interesų grupė, kad ji šiame parlamente būtų atstovaujama. Stengsimės, matyt, atsižvelgti“, – žadėjo konservatorius.
Jis patikino, jog tapęs Seimo vicepirmininku ir ėmęsis pirmininkauti Seimo posėdžiams išliks nešališkas, net jei Seimas svarstys LGBT klausimus.
„Vadovaujant Seimo posėdžiams, pagal statutą, pirmininkaujantis negali įtakoti turinio, agituoti, jis tiesiog yra moderatorius. Tai, manau, čia nekyla jokių problemų“, – kalbėjo P.Saudargas.
Mišrios Seimo narių grupės narys Domas Griškevičius teiravosi, kaip kandidatas elgtųsi, jei Seimas spręstų tos pačios lyties asmenų partnerystės klausimą ir jo balsas būtų lemiamas.
Mes turėtume ieškoti teisinių formų užtikrinti žmonių, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos, teises.
„Čia yra klausimas, į kurį ir popiežius Pranciškus davė atsakymą, kad mes turėtume ieškoti teisinių formų užtikrinti žmonių, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos, teises. Tai tų formų mes parlamente, aš manau, ieškosime visi kartu“, – tikino politikas, nors pabrėžė, jog tokioje situacijoje balsuotų pagal savo sąžinę.
Už P.Saudargą paragino balsuoti nariai iš opozicijos – „valstiečiai“ Giedrius Surplys ir Arvydas Nekrošius.
Klausimai: nuo santykių su Lenkija iki Astravo AE
15:05
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė sulaukė nemažai kolegų parlamentarų klausimų.
Tarkime, buvęs Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius klausė, ar nesugadins santykių su Lenkija.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė atsakė nemananti, kad Seimo plenarinių posėdžių yra žmonių, kurie norėtų sugadinti santykius su kaimyninėmis šalimis.
„Aš manau ir esu įsitikinusi, kad Lenkija yra mūsų strateginė partnerė, kalbant apie saugumą, energetinį saugumą, apie karinį saugumą. Taip pat mes turime ilgą bendrą istoriją. Aš manau, kad tie santykiai turi būti grįsti įsiklausymu, pagarba, draugiškumu. Jeigu mes manome, kad kai kurie dalykai, vykstantys Lenkijoje, nebūtinai mums patinka, vis tik Lenkijos žmonės sprendžia, ką jiems pasirinkti. Tačiau aš kviesčiau, jeigu manęs kas nors paklaustų, žmones, atsakingus už politiką Lenkijoje, įsiklausyti į savo žmones, ieškoti daugiau sutarimo negu skirčių“, – kalbėjo ji.
Kiti Seimo nariai R.Morkūnaitei-Mikulėnienei turėjo klausimų apie tolimesnius veiksmus dėl Astravo atominės elektrinės, didesnį Seimo įsitraukimą į negalią turinčių asmenų, neišnešiotukus auginančių šeimų problemų sprendimą ir panašiai.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė siūloma vadovauti ir Seimo Europos reikalų komitetui
14:56
Paprastai vienam iš Seimo pirmininko pavaduotojų pavedama vadovauti parlamento Europos reikalų komitetui.
Būtent R.Morkūnaitei-Mikulėnienei V.Čmilytė-Nielsen sakė norinti siūlyti pavesti atsakomybę už vadovavimą šiam komitetui.
Prie Seimo plenarinių posėdžių tribūnos stojusi R.Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė besidžiaugianti, kad turi darbo Europos Parlamente patirties.
Ten ji dirbo 2009-2014 metais.
„Visada maniau ir šiandien manau, kad mūsų buvimas Europos Sąjungoje (ES), mūsų narystė yra didelė sėkmė. Nepaisant to, kad galbūt mums ne viskas patinka, mes matome kažkokių taisytinų dalykų. Tačiau, esu tikra, kad turime gyventi ir žaisti pagal bendrai sutartas taisykles“, – kalbėjo kandidatė į Seimo vicepirmininkus.
Esu tikra, kad turime gyventi ir žaisti pagal bendrai sutartas taisykles.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė aiškino, kad ES mato kaip mūsų saugumo ir gerovės garantą.
„Manau, kad tiek šitie klausimai Seime, Europos reikalų komitete, tiek parlamentinis dėmuo, kalbant ne vien tik apie ES struktūras ir mandatavimo procedūras, tačiau ir apie parlamentinį dėmenį, bendradarbiavimą su kitų ES valstybių parlamentais, parlamentarais įvairiomis temomis yra mūsų prioritetas“, – sakė ji.
Balsavimas dėl A.Norkienės – „kelrodis santykiams tarp opozicijos ir daugumos“
14:27
Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen į savo pavaduotojus pasiūlė skirti LVŽS narę A.Norkienę. Su siūlymu ji teigė sutinkanti.
Į Seimo tribūną stojusi A.Norkienė pasakojo svarsčiusi, kodėl Lietuvos piliečiai nepasitiki Seimu.
„Manyčiau pasitikėjimas Seimu būtų kur kas didesnis, jei pozicijos ir opozicijos santykis būtų konstruktyvus, pagarbus, grindžiamas atidumu kitokiai nuomonei, mokėjimui įsiklausyti į skirtingus argumentus, kurie dažnai signalizuoja apie galimas priimamų teisės aktų rizikas ir nesėkmes“, – dėstė politikė.
Ji pristatė savo darbo patirtį Seime – pažymėjo, kad ėjo LVŽS frakcijos seniūno pavaduotojos pareigas, dirbo Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje.
„Jei būčiau išrinkta pirmininkės pavaduotoja, sieksiu sutarimo ir kompromiso su visomis Seimo frakcijomis. Tikiu, kad opozicijos pareiga ne ieškoti priekabių ir nuolat siekti oponuoti, o vis tik dirbti Lietuvos žmonėms“, – kalbėjo A.Norkienė.
Jei bus paskirta į Seimo valdybą, politikė teigė būsianti lojali ją delegavusiai LVŽS, tačiau ne paklusni.
„Nuoširdus rūpinimasis savo frakcija nėra, manau, blogis, tai yra gėris. Ir nemaišom šitų dviejų sąvokų, kad lojalumas ir paklusnumas – tai yra du skirtingi dalykai“, – pabrėžė A.Norkienė.
Lojalumas ir paklusnumas – tai yra du skirtingi dalykai.
Paprašyta įvardyti vieną darbą, kurio imsis, kad siektų padidinti visuomenės pasitikėjimą Seimu, kandidatė teigė, jog sieks daugiau apie tai kalbėti.
Frakcijos kolegos palankiai atsiliepė apie A.Norkienę, o „valstietis“ Tomas Tomilinas teigė, kad balsavimas dėl jos apibrėš santykius tarp pozicijos ir opozicijos.
„Žinoma, kad šis balsavimas bus tam tikras balsavimas ir kelrodis būsimiems santykiams tarp opozicijos ir daugumos. Žinoma, kad jūs nusiųsit tam tikrą signalą mums, buvusiems valdantiesiems, Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, ir tik nuo jūsų priklauso, koks tas signalas bus“, – kalbėjo jis.
Balsavimo rezultatai dėl A.Norkienės skyrimo parodys, ar valdantieji vadovausis keršto impulsais, ar pademonstruos geranoriškumą, tikino T.Tomilinas.
„Iš dešinės pusės neklausymo suprantu, kad sprendimai padaryti“, – matyt, darydama prielaidą, kad valdantieji A.Norkienės kandidatūrai nepritars, teigė „valstietė“ Guoda Burokiekė. Ji valdančiuosius ragino persigalvoti.
Į keturias laisvas Seimo vicepirmininko vietas du kandidatus – P.Saudargo ir R.Morkūnaitės-Mikulėnienės – pasiūlė konservatoriai, vieną kandidatą – V.Mitalą – Laisvės partija.
Dar vieną pretendentą iškėlė opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Tai – A.Norkienė.
Opozicijoje dirbantys socialdemokratai į Seimo vicepirmininkus pasiūlė skirti J.Sabatauską, tačiau dar prieš antradienio Seimo posėdį paaiškėjo, kad V.Čmilytė-Nielsen jo kandidatūros neteiks.
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas sakė blogai vertinantis tokį sprendimą, bet išreiškė viltį, kad opozicijai pavyks rasti sutarimą dėl opozicijos lyderio, kuris taip pat įeina į Seimo valdybos sudėtį.
Pastarojo skyrimas Seime sukėlė daug aistrų, „valstiečiams“ tai buvo staigmena.
Ši didžiausia opozicinė frakcija į Seimo vicepirmininkus jau tada iškėlė A.Norkienę, tačiau Seimo pirmininkė jos nepateikė.
V.Čmilytė-Nielsen aiškino, jog A.Norkienė nesulauks pakankamo Seimo palaikymo.
Į tai reaguodami „valstiečiai“ pareiškė, kad kito kandidato neieškos.
Pagal Seimo statutą, parlamento vadovas gali turėti ne daugiau kaip septynis pavaduotojus. Tačiau koalicijos partneriai sutarė, kad jų bus šeši – ne mažiau kaip du iš jų turi būti opozicijos atstovai.
Seimo pirmininkas, jo pavaduotojai ir opozicijos lyderis sudaro Seimo valdybą, kuri sprendžia organizacinius Seimo darbo klausimus, teikia patarimus Seimo pirmininkui, kai jis to prašo.
