„Dujotiekis ko gero bus tiesiamas. Rusija nemato kliūčių, užkertančių kelią įgyvendinti šį projektą. Mūsų pozicija turėtų būti tokia, kad išsaugotume kuo didesnį saugumą tiek Baltijos jūros ekosistemai, tiek mūsų žmonėms, kurie susiję su Baltijos jūra“, – pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė J.Šimėnas.
Tačiau jis sakė, kad Lietuvos reiškiama pozicija dėl dujotiekio tiesimo pasekmių nebūsianti tokia įtakinga, nes „Nord Stream“ nebus tiesiamas mūsų šaliai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje.
„Švedai ir danai turi šiek tiek didesnes galias, nes dujotiekis eis per jų ekonominius vandenis, per mūsų vandenis tiesimas nenumatytas. Bet mes, kaip šalis esanti Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos narė, turime teisę išreikšti savo nuomonę“, – sakė J.Šimėnas.
Jo teigimu, Švedija ir Danija, neatsiuntusios savo atstovų į Sankt Peterburge vykusią konferenciją dėl „Nord Stream“ dujotiekio tiesimo, taip išreiškė nepritarimą šiam projektui.
Pasak J.Šimėno, Lietuvą labiausiai jaudina ekologinės problemos, nes dujotiekis bus tiesiamas per Baltijos jūros zoną, kurioje kaupiasi užterštas dumblas – nestabilios nuosėdos, per kurias tiesti inžinerinės trasas sudėtinga. Parlamentaro teigimu, tame dumble esąs paskandintas cheminis ginklas.
„Pajudinus dumblą – galimos avarijos“, – sakė Šimėnas.
Jis taip pat akcentavo, kad kol kas dujotiekio statytojai nėra matę tvarkos, kaip būtų atlyginama padaryta žala.
Projektui „Nord Stream“ įgyvendinti būtinas penkių šalių – Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos, per kurių teritorinius vandenis dujotiekis bus tiesiamas, pritarimas. Taip pat būtina informuoti Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, nes šioms šalis Baltijos dugnu eisiantis dujotiekis taip pat turės įtakos.
1,2 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ sujungs Rusijos Baltijos pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos pakrante netoli Greifsvaldo.
