TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Parlamentaras siūlo įstatymu įtvirtinti užrašus tautinių mažumų kalba

Jaroslavas Narkevičius
Redo Vilimo/BFL nuotr. / Jaroslavas Narkevičius
Šaltinis: BNS
0
A A

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) narys Jaroslavas Narkevičius siūlo įstatymu įteisinti galimybę tautinės mažumos gyvenamosiose vietovėse informacinius užrašus šalia lietuvių skelbti ir tautinės mažumos kalba.

Seimo posėdžių sekretoriate parlamentaras J.Narkevičius įregistravo tai numatantį naujos redakcijos Tautinių mažumų įstatymo projektą. Ankstesnė Tautinių mažumų įstatymo redakcija nuo sausio 1 dienos neteko galios.

Vyriausybės parengtas naujos redakcijos Tautinių mažumų įstatymo projektas Seimui buvo pateiktas dar 2005 metais, tačiau apsvarstytas Žmogus teisių komitete (ŽTK), į plenarinio posėdžio darbotvarkę taip ir nebuvo įtrauktas.

Savo teikiama nauja įstatymo redakcija Jaroslavas Narkevičius siūlo nustatyti, kad administracinių teritorinių vienetų, kuriuose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, vietos įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos vartojama ir tos tautos mažumos kalba.„Metai po metų šis projektas įrašomas į sesijos darbotvarkę, bet ar atsiranda svarbesnių projektų, ar kokios kitos priežastys, politinės, lemia, kad Seimui jis nepateikiamas. Bet klausimą, kodėl jis taip ir nepasiekė posėdžių salės, jau reikia užduoti Seimo vadovams“, – BNS sakė ŽTK pirmininkas Arminas Lydeka, šiame komitete dirbęs ir praėjusią kadenciją.

Seimui nepatvirtinus naujos redakcijos Tautinių mažumų įstatymo, šiuo metu susidarė situacija, kai ši sritis teisiškai nereglamentuojama. Anksčiau problema buvo sprendžiama metų pabaigoje pratęsiant senąjį, dar sovietmečio, įstatymą, tačiau 2010-iesiems tai, pasak A.Lydekos, sąmoningai nepadaryta.

„Senojoje redakcijoje kaip institucija figūruoja Tautinių mažumų departamentas, kuris, kaip žinoma, panaikintas. Jo funkcijos perduotos kitoms institucijoms, todėl pratęsus senojo įstatymo galiojimą būtų įsivelta į dar didesnę painiavą“, – dėstė A.Lydeka.

Jis vylėsi, kad naujas projektas bus pateiktas Seimui artimiausiu metu. „Gal jau rytoj su J.Narkevičiaus projektu ir su šiuo klausimu, užtrukusiu kelerius metus, baigsime“, – sakė A.Lydeka.

Savo teikiama nauja įstatymo redakcija J.Narkevičius siūlo nustatyti, kad administracinių teritorinių vienetų, kuriuose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, vietos įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos vartojama ir tos tautos mažumos kalba.

Taip pat – kad tokiuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos galėtų būti skelbiami ir tautinės mažumos kalba.

Taip pat įstatymo projektu siūloma įtvirtinti tautinių mažumų teisę mokytis gimtąja kalba, sudarant sąlygas turėti ikimokyklines įstaigas, bendrojo lavinimo mokyklas, rengti pamokas, taip pat grupes, fakultetus ir filialus aukštosiose mokyklose, rengiančiose auklėtojus, mokytojus bei kitus tautinių bendrijų poreikiams tenkinti reikalingus specialistus.

Konfliktas dėl gatvių pavadinimų rašymo jau kelerius metus vyksta Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose. Teismai yra įpareigoję nukabinti nelietuviškų gatvių pavadinimų lenteles šiose lenkų tautinės mažumos gyvenamosiose vietovėse.

Tuo metu lenkų tautybės politikai tarptautiniu mastu kelia klausimą dėl esą pažeidžiamų tautinių mažumų teisių Lietuvoje. Lenkijos europarlamentarai dėl tautinių mažumų padėties Lietuvoje laišku kreipėsi į Europos Parlamento vadovą Jerzį Buzeką.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min