Pasak jos, krikščionys nuo persekiojimo, fizinio susidorojimo ypač kenčia Azijos ir Afrikos šalyse, kuriose jie dažniausiai sudaro religines mažumas, o Europos valstybėse, kuriose katalikai, ortodoksai ar kitos krikščionių grupės paprastai yra dauguma, neapykanta, diskriminacija, netolerancija prieš juos bei „bandymai išstumti krikščionis iš viešojo gyvenimo yra tapę įprastine praktika“.
„Didžiausias susirūpinimas buvo dėl bandymo užkirsti krikščionims kelią į aukštus postus valstybėse narėse vien dėl to, kad jie išpažįsta katalikybę ar kitą religiją. Kitas susirūpinimas – dėl žiniasklaidos. (...) Žiniasklaidoje eskaluojamas priešiškumas ir nesuteikiama lygiavertė galimybė krikščionims tarti žodį, dalyvauti pilietiniame dialoge“, – apie Romoje išsakytas pastabas spaudos konferencijoje Seime kalbėjo konservatorė.
Anot parlamentarės, krikščionys labiausiai iš viešojo gyvenimo teigia esantys stumiami ir kitokias diskriminacijos formas patiriantys Rusijoje bei ES priklausančiose Švedijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Bulgarijoje.
Vakarų Europos valstybėse, anot V.Aleknaitės-Abramikienės, priešiškumas pasireiškia „instituciniu lygiu ir viešojoje erdvėje“. Didžiojoje Britanijoje susirūpinimas kilo dėl lygias teises užtikrinti turinčio teisės akto, pagal kurį „krikščionių denominacija, kuri nepripažįsta homoseksualų teisių tapti kunigais, turėtų paklusti pasaulietinės valdžios sprendimui“.
Paklausta apie diskriminacijos apraiškas Lietuvoje, konservatorė teigė, jog ESBO konferencijoje dalyvavę Lietuvos atstovai užsiminė apie arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus „nepagrįstą užsipuolimą“ viešojoje erdvėje.
„Mūsų laikais S.Tamkevičius susidūrė su persekiojimu viešojoje erdvėje“, – sakė ji.
Pasak V.Aleknaitės-Abrakmikienės, ESBO konferencijoje buvo rekomenduota „grąžinti krikščionis į viešąją erdvę“, skatinti dialogą.
Taip pat, anot jos, pabrėžta, jog tiriant tokius nusikaltimus prieš religines bendruomenes kaip kapinių, šventyklų išniekinimas, tai turėtų būti traktuojama kaip nusikaltimai iš neapykantos, o ne chuliganizmo aktai. Pasak parlamentarės, į tokius siūlymus „turėtų deramai“ reaguoti ir Lietuva kaip ESBO pirmininkaujanti šalis.
Kaip skelbia Užsienio reikalų ministerija (URM), remiantis ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) surinkta informacija, organizacijai priklausančiose šalyse, kurios išsidėsčiusios Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Centrinėje Azijoje, pasitaikė maldos vietų išniekinimo atvejų, padegimų, taip pat padaryta ir kitokios žalos nuosavybei, būta išpuolių prieš tikinčiuosius ir religinius lyderius.
