Atmesti šį „valstietės“ Ligitos Girskienės projektą per svarstymo procedūrą siūlė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.
78 parlamentarai tam pritarė, penki buvo prieš, 19 susilaikė.
„Galiojantis teisinis reguliavimas suteikia galimybę ir dabar nustatyti bendrojo ugdymo turinį, įskaitant ir pasirenkamuosius dalykus. Gestų kalbos mokymosi galimybės gali būti plėtojamos ir nekeičiant įstatymo, tai yra atnaujinant ugdymo programų aprašus, rengiant bendrąsias programas ir atitinkamai koreguojant bendruosius ugdymo planus“, – sakė komiteto narė Ingrida Braziulienė.
Anksčiau projektui neigiamą išvadą pateikė Vyriausybė. Jos teigimu, minėtas projektas neatitinka teisėkūros principų ir laikytinas pertekliniu.
L. Girskienė siūlė Švietimo įstatymą papildyti, kad mokinys, be privalomųjų mokomųjų dalykų, jų skirtingų programų (kursų), gali mokytis mokyklos siūlomų pasirenkamųjų dalykų, įskaitant gestų kalbą, jeigu mokykla turi galimybes organizuoti tokį mokymą.
Pasak parlamentarės, tai būtų vienas iš būdų populiarinti gestų kalbos vertėjo profesiją bei būtų laikytinas tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimų įgyvendinimu nacionalinėje švietimo politikoje.
Projekto aiškinamajame rašte teigta, kad per metus parengiami keli lietuvių gestų kalbos vertėjai, tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje apytiksliai gyvena apie 6,6 tūkst. klausos negalią turinčių asmenų.
