„Kažkas yra pasakęs, kad meninė kūryba – tarsi apsėdimas. Panašiai man ir yra. Tiesiog pajuntu, kad atėjo momentas, kad tam tikras reginys ar skambesys nori ir turi realizuotis, – apie kūrybos procesus sako A.Miežis. – Menininkas kūrinius turi paleisti iš savo vidaus, atsikratyti jų, kad jie toliau gyventų viešai šiame pasaulyje“.
Dar pernai vasarą viename interviu A.Miežis atskleidė seniai brandintus savo kūrybinius planus. Vienas jų – pristatyti monochrominės, naudojant tik juodos ir baltos spalvų paletę, tapybos parodą. Įgyvendinti idėją iš dalies pavyko. A.Miežio cikle „Smulkus mitologinis chuliganizmas“ prikeliami vis dar gajūs lietuvių pasąmonėje prietarai, galima išvysti grotesko, religijos, šamanizmo, pagonybės ir kosmologijos elementų.
Ciklui „Maldos celės. Koncepciniai modeliai“ priskiriami darbai atskleidžia žmonių paslaptis ir svajones. „Šie paveikslai – vidinis pasaulis, atskiros celė, kuriose kiekvienas lieka pats su savimi.
Kiekvieno mūsų celė – vienetinė, netiražuojama. Visiškai skirtingas ir celių turinys: kaip ir mes žmonės, su skirtingomis vizijomis“, – apie kūrinius pasakojo menininkas.
