„Žinoma, kad tai (dviguba pilietybė bus įteisinta – BNS) įvyks. Yra klausimas, kada bus politinė valia. Šiame Seime dar nebuvo, tai nereiškia, kad kitame Seime irgi nebus“, – antradienį žurnalistams sakė R.Narušienė, antradienį dalyvaujanti PLB 14-ajame Seime.
„Manau, kad Lietuvos žmonės pradės suprasti ir noriu tikėti – Seimas, jog čia yra tautos tęstinumo klausimas, čia nėra tik dvigubos pilietybės reikalas“, – pabrėžė PLB valdybos pirmininkė.
Pasak jos, vertimas žmogų rinktis tik vieną pilietybę yra jo prigimtinės teisės atėmimas.
R.Narušienė tvirtino, kad dvigubą pilietybę galima įteisinti įstatymu, nekeičiant Konstitucijos.
„Pilietybės įstatymas, kuris yra priimtas, tėra pirmas žingsnis. Dabar turėsime pradėti auksčiau. Galima pakeisti, patobulinti Pilietybės įstatymą, bet turime pripažinti, kad yra prigimtinė teisė lietuvių kilmės asmeniui išlaikyti Lietuvos pilietybę“, – kalbėjo PLB vadovė.
Tuo metu Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus pabrėžė, kad norint leisti Lietuvos piliečiui turėti ir kitos šalies pilietybę būtina keisti Konstituciją. Mat pagrindiniame šalies įstatyme numatyta, jog išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Be to, ši nuostata įrašyta pirmajame Konstitucijos skirsnyje, kuris gali būti keičiamas tik referendumu.
„Seimas ir Vyriausybė turėtų pasiūlyti Konstitucijos papildymo straipsnį, duoti tautai balsuoti ir tą klausimą automatiškai išsprendžiame. Nereikia iš to daryti kokios nors politikos. Įtampa, kuri dabar yra, yra lengvai išsprendžiama. (...) Dviguba pilietybė niekam nekenkia“, – žurnalistams sakė V.Adamkus.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, gegužę viešėdama JAV, Čikagoje ir susitikusi su Amerikos lietuviais, teigė buvusi priversta vetuoti įstatymą dėl dvigubos pilietybės, nes gavo konstitucinės teisės ekspertų išvadas.
2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti. Dvigubos pilietybės negali turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie savo noru išvyko iš Lietuvos po jos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną ir taip pat savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę.
Seimas buvo priėmęs naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, kuris leido dvigubą pilietybę išlaikyti emigrantams, tapusiems Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių piliečiais, tačiau prezidentė D.Grybauskaitė jį vetavo, argumentuodama prieštaravimu Konstitucijai.
