Dabar populiaru
Publikuota: 2009 rugsėjo 2d. 07:33

Pasiklydę tarp skurdo ir prabangos

Medikai
LŽ nuotr. / Medikai

Ar iš tiesų Lietuvos medicina skursta? O gal lėšos netgi krizės laikotarpiu švaistomos jų neskaičiuojant, milijonus skiriant visuomeninėms organizacijoms, kurios netgi neturi galimybių jų tinkamai panaudoti?

Nors privalomojo sveikatos draudimo lėšos prieš keletą mėnesių sumažintos 6 proc., o kitąmet bus dar 5 proc. mažesnės, visuomeninės medikų organizacijos trina rankas džiūgaudamos, kad gaus milijonus iš paramos fondo Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) ir šalies biudžeto.

Liepos 31 – rugpjūčio 7 dienomis buvo pasirašytos 37 projektų finansavimo ir administravimo sutartys pagal priemonę „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas viešajame sektoriuje“. Projektams finansuoti iš ES fondų lėšų skirta 103 mln. litų. 15 proc. šios sumos turi užtikrinti pareiškėjas ir jo partneriai, o faktiškai – valstybė. Per ministerijas paramos gavėjams iš biudžeto turės būti skirta per 15 mln. litų.

Tai nemenka suma visuotinio taupymo metu, tačiau 15 mln. litų anaiptol negarantuoja masinio Lietuvos medikų kvalifikacijos ūgtelėjimo. Nors didžioji dalis ES lėšų atiteks sveikatos priežiūros įstaigoms, kartu paramą gaus ir visuomeninės organizacijos. Iki šiol nepasireiškusios medikų mokymo programomis, įvairios sąjungos, draugijos, asociacijos laimėjo ES paramą ir gaus kelis kartus daugiau lėšų mokymams nei visoje Lietuvoje žinomos gydymo įstaigos.

Štai pavyzdžiai: 642 darbuotojų kompetencijai ugdyti Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė gaus 2,5 mln. litų paramą, Kauno medicinos universitetui skirta 443 tūkst. litų parama, Vilniaus universiteto Onkologijos institutui – 558 tūkst. litų, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms - 4 mln. litų.

O štai visuomeninėms organizacijoms, t. y. Lietuvos gydytojų sąjungai (LGS) skirta 9,5 mln. litų, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungai (LGVS) – 9,6 mln. litų, Lietuvos kardiologų draugijai (LKD) – 9,2 mln. litų, visuomeninei organizacijai Sveikatos priežiūros įstaigų buhalterių asociacijai, vienijančiai 30 narių, skirta 2,1 mln. litų parama. Netgi Santariškių medicinos įstaigų asociacijai (SMĮA), kurios tikslas, suvienijus gydymo, mokslo ir verslo organizacijas įkurti Santariškių medicinos miestelį, skirta 980 tūkst. litų.

Tuo tarpu Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centrui, biudžetinei įstaigai, kurios pagrindinė veikla yra mokyti slaugytojus, teks mažiau nei visuomeninėms organizacijoms – 6,6 mln. litų.

Kaip visuomeninės organizacijos, turinčios tik visuomeniniais pagrindais dirbantį direktorių ir vieną ar du etatinius darbuotojus, sugebės įsisavinti šiuos didžiulius pinigų srautus? Konkursų skelbimas, projektų kontrolė, sutarčių pasirašymas – didžiulis darbas, kuriam nuveikti reikia specialiai suburtos komandos.

Trokšta mokyti

Kai kurių ES paramą laimėjusių visuomeninių organizacijų tinklalapiuose iki šiol informacija apie kokius nors mokymus buvo itin reta arba jos apskritai nebuvo. LGVS tinklalapis skelbia tik apie tarybos narių susitikimus kurortinėse vietovėse Birštone, Palangoje arba keliones į užsienį.

Vertindamas savo pirmtakų keliones galiu tik pasakyti, kad, matyt, pinigų gausa, ekonominė gerovė buvo apsukusios galvas ir ministrams, ir ligoninių vadovams. Teigia dabartinis Sveikatos apsaugos ministras A.Čaplikas.

Iki šiol medikų kvalifikacijos kėlimas nerūpėjo ir SMĮA. Nuo rugpjūčio ši asociacija kels Santariškių medicinos įstaigų darbuotojų kvalifikaciją, ugdys jų profesinius ir bendruosius gebėjimus. Ta pačia veikla užsiims ir Santariškių klinikos, laimėjusios 4 mln. litų paramą. Ar nepritrūks paramos gavėjai medikų, kuriuos būtina apmokyti, kad paramos lėšos papildytų įstaigų sąskaitas?

Įstaigų, vienijančių medikus, Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje nurodyta beveik 170. Apie daugumos veiklą niekas nieko net nėra girdėjęs. Neretai jos sukuriamos tik tam, kad siaura žmonių grupelė patenkintų savo ambicingus siekius pakalbėti organizacijos vardu kuriuo nors opiu klausimu. O dabar jos gali pretenduoti į milijoninę ES paramą ir gauti ją, jei nepatingės pakoreguoti savo įstatų.

Kelionių padaugės

„Lietuvos žinios“ liepos 21-osios rašinyje „Ligonių pinigai – gydytojų pramogoms“ rašė, kad LGVS pirmininkas Stasys Gendvilis, vadovaujantis ne tik sąjungai, bet ir Kauno apskrities ligoninei, neblogai leidžia laiką: LGVS vardu jis keliauja po užsienio šalis, o į komandiruotes jį siunčia Kauno apskritis. Lėšų tam sąjunga turi, nes nusignybia dalį procento iš teritorinėms ligonių kasoms skirto finansavimo. Pernai LGVS pasižymėjo nuvežusi 22 ligoninių vadovus į Europos šalių sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kongresą Grace Austrijoje tam, kad medikai paplotų pranešimą perskaičiusiam tuomečiam sveikatos apsaugos ministrui Gediminui Černiauskui. Ši kelionė ligonių kasoms kainavo 46 tūkst. litų.

„Vertindamas savo pirmtakų keliones galiu tik pasakyti, kad, matyt, pinigų gausa, ekonominė gerovė buvo apsukusios galvas ir ministrams, ir ligoninių vadovams“, – teigia dabartinis Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas. Tačiau keisti tvarkos, leidžiančios visuomeninėms organizacijoms naudotis ligonių kasų pinigais, jis neketina.

Ateityje LGVS kelionių turėtų dar padaugėti, nes ES finansavimą gavusiame projekte numatyta beveik 100 tūkst. litų išleisti komandiruotėms ir kelionėms.

Projektas užkliuvo

Jei ne Finansų ministerija, LGVS galėjo ir negauti finansavimo iš ES, nes neatitiko reikalavimų, keliamų paramos gavėjams.

„2009 metų balandžio 1 dieną ESFA nusprendė atmesti LGVS pateiktą paraišką, nes ji neatitinka priemonės „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas viešajame sektoriuje“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, – sužinojo LŽ iš ESFA komunikacijos vadovės Indrijos Aškelovičienės. – Agentūra nustatė, kad pareiškėjo įstatuose nėra aiškiai apibrėžta, jog pareiškėjas yra atsakingas už tų asmenų, kurių mokymą planuoja projekte, kvalifikacijos tobulinimo organizavimą ar koordinavimą.“

Gavusi neigiamą ESFA atsakymą, LGVS parašė skundą finansų ministrui, kuriame nurodė, kad jos įstatuose įtvirtinti tikslai kelti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, todėl LGVS turi teisę organizuoti ir vykdyti sveikatos įstaigų darbuotojų mokymus, kvalifikacijos kėlimą ar perkvalifikavimą.

2009 metų gegužės 11-ąją Finansų ministerija priėmė sprendimą pripažinti skundą pagrįstu, nors 2009 metais Kauno apskrities mokesčių inspekcijai pateiktoje paramos gavėjo metinėje ataskaitoje tarp S.Gendvilio nurodytų LGVS veiklos sričių apie kvalifikacijos kėlimą nėra nė žodžio.

LŽ duomenimis, sąjungos įstatai buvo skubiai pakeisti jau rengiant dokumentus gauti paramą 2008 metų gruodžio 5 dieną išplėstiniame tarybos posėdyje. Tačiau toks sprendimas negali būti teisėtas, nes įstatus gali keisti tik visuotinis sąjungos narių susirinkimas.

Jeigu paramą skirianti organizacija patikrintų LGVS paslaugos pirkimo dokumentus, galbūt atrastų, kad jie apskritai nesutvarkyti, o 9 mln. litų didžiąja dalimi skirti slaugytojų mokymui dirbti kompiuteriu.

Vertins etiką

9 mln. ES lėšų administruosiantis LGVS vadovas S.Gendvilis negali pasigirti sugebantis puikiai valdyti jam patikėtos ligoninės turtą. Kauno apskrities viršininkė Ona Balžekienė ketina kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl sunkiai paaiškinamos situacijos Kauno apskrities ligoninės Vertebroneurologijos skyriuje, nuomojančiame patalpas iš privačių asmenų Taikos pr. 112 Kaune.

Skyrius šiose patalpose įkurtas seniau nei prieš 10 metų, kai Taikos pr. esantys pastatai priklausė Kauno šilumos tinklams, juose veikė profilaktoriumas. Privatizuojant patalpas pagal galiojusią tvarką jos pirmiausia turėjo būti pasiūlytos ligoninei, nes čia veikė ligoninės skyrius. Tačiau dėl neaiškių manipuliacijų, apie kurias atsisako kalbėti Kauno apskritis ir Sveikatos apsaugos ministerija, Vertebroneurologijos skyriaus patalpos buvo privatizuotos. Nuo 2005 metų jos priklauso Mindaugui Šarvai ir Ingai Senkanec, iš šių asmenų skyriaus patalpas nuomoja Kauno apskrities ligoninė, o nuomos mokestį nustato asmeniškai S.Gendvilis. I.Senkanec – vertebroneurologijos skyriaus vedėjo Jono Marengolco duktė, skyriaus vedėjas tame pačiame pastate yra įrengęs ir savo privačią kliniką „Medicus“.

Kaip patalpos, kurios turėjo atitekti ligoninei, tapo privačia skyriaus vedėjo dukters nuosavybe? Kodėl tai niekam nerūpėjo, kol šio fakto nepaskelbė LŽ? Gal šiuo sandoriu turėtų pasidomėti ne tik etikos sargai, o ir teisėsaugos institucijos?

„Lietuvos žinios“
Temos: 1 Medicina
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min