Po keturių dienų Seimo pirmininkui Arūnui Valinskui teks patirti tai, ką iki jo išgyveno du ankstesni parlamento vadovai. Vieną jų pražudė privilegijų, kitą – korupcijos skandalas. Trečiajam metami kaltinimai dėl kompromituojančios draugystės su įtartinais asmenimis.
Vakar, per pirmąjį rudens sesijos posėdį, buvo paskelbtas 31 Seimo nario pasirašytas pareiškimas, kuriame A.Valinskui reiškiamas nepasitikėjimas. Tiek parašų pakanka, kad nepasitikėjimo procedūrai būtų duotas startas. Iki ateinančio antradienio, kai slaptai balsuodami Seimo nariai paskelbs verdiktą, A.Valinskas susitikimuose su įvairių frakcijų nariais galės išsakyti savo tiesas.
Pasitraukė iš koalicijos
Prieš puspenktų metų nepasitikėjimo procedūrą teko atlaikyti šešerius metus (2000–2004 metais ir 2004–2006 metais) Seimo pirmininko kėdėje sėdėjusiam Naujosios sąjungos (NS) lyderiui Artūrui Paulauskui. Iš posto jį išvertė vadinamasis Seimo kanceliarijos privilegijų skandalas.
Dėl netvarkos parlamento autoūkyje, kuri leido tarnybiniu transportu piktnaudžiauti kanceliarijos klerkams, darbo neteko Seimo kancleris bei dar keli aukšti kanceliarijos pareigūnai. Nepasitikėjimą A.Paulausku tuomet inicijavo opozicinė Tėvynės sąjungos frakcija.
Tačiau prie nušalinimo prisidėjo ir tuometiniai valdantieji. Už A.Paulausko nuvertimą 2006–ųjų balandį balsavo 94 Seimo nariai. Praradusi Seimo pirmininko postą NS tuomet pasitraukė iš valdančiosios daugumos.
Mėgino tris kartus
Dramatiškų išbandymų šiame poste teko patirti ir A.Paulauską pakeitusiam tuomet Darbo partijos atstovui, vėliau tapusiam Pilietinės demokratijos partijos lyderiu, Viktorui Muntianui. Per porą metų, kuriuos vadovavo Seimui, jam teko atlaikyti dvi nepasitikėjimo procedūras. Trečiosios V.Muntianas nebelaukė – atsistatydino pats.
2006–ųjų rugsėjį nuversti parlamento vadovą siekė opozicinė frakcija „Tvarka ir teisingumas“ (TT). Ji rėmėsi Vyriausiojo administracinio teismo atskirąja nutartimi, kuria buvo konstatuota, kad V.Muntiano viešos kalbos apie nušalintojo prezidento Rolando Pakso rėmėjo Jurijaus Borisovo išsiuntimo iš Lietuvos bylą nesuderinami su Konstitucija ir Teismų įstatymu. Tąkart nepasitikėjimą parlamento vadovu palaikė 36 parlamentarai.
2007 metų gegužę žlugo Liberalų sąjūdžio frakcijos inicijuota nepasitikėjimo V.Muntianu, apkaltintu nesugebėjimu organizuoti Seimo darbą, iniciatyva. Už atstatydinimą tuomet balsavo 29 parlamentarai. Lemtingas buvo trečias kartas. Iškilus faktams, liudijantiems galimą Seimo pirmininko piktnaudžiavimą tarnyba, parašus dėl nepasitikėjimo juo surinko Darbo partijos frakcija. Tačiau V.Muntianas nelaukė svarstymo ir pats įteikė atsistatydinimo prašymą. Jį palaimino 110 Seimo narių.
V.Muntianą tuomet pakeitė Česlovas Juršėnas, kuriam skirtingų kadencijų metu ne kartą teko vadovauti Seimui. Ilgametę parlamentaro patirtį turinčiam politikui nepasitikėjimo procedūra niekada nebuvo grasinama.
Žala sistemai
Nepasitikėjimo iniciatoriai – TT frakcija – A.Valinską kaltina nederamais ryšiais su nusikalstamo pasaulio atstovais. Sprendimas jį atleisti grindžiamas spaudoje pasirodžiusiomis nuotraukomis, fiksuojančiomis „Seimo pirmininko susitikimus su nusikalstamų organizuotų grupuočių aplinkos žmonėmis“ bei „Seimo narių pateikta informacija apie galimus Seimo pirmininko kriminalinius ryšius su nusikalstamomis struktūromis“.
„Tokiu savo elgesiu A.Valinskas daro žalą visai Lietuvos politinei sistemai, menkina piliečių pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis, žemina Seimo kaip institucijos ir įstatymų leidžiamosios valdžios vardą ir autoritetą“, – rašoma pareiškime.
„Kiekvienas Seimo narys apsispręs, kaip jis mato. Aš pasirengęs, jeigu pakvies, ateiti į frakcijas ir ramiai paaiškinti, kas vyksta“, – vakar sakė A.Valinskas.
Seimo pirmininkas bus atstatydintas, jei už tai balsuos ne mažiau kaip pusė Seimo narių – 71 iš 141. Jei A.Valinskas išlaikytų postą, šią sesiją pasitikėjimo juo klausimas daugiau negalės būti keliamas.
