„Kita vertus, kai kurios tendencijos ir išorės veikėjų veiksmai labai neigiamai veikia Lietuvos saugumo situaciją. Rusijos oficialūs pareigūnai ne kartą yra pareiškę, kad SSRS žlugimas buvo didžiausia geopolitinė katastrofa, o Rusija buvusios SSRS erdvėje turinti išskirtinių interesų, į kuriuos privalo atsižvelgti kiti tarptautiniai subjektai. Taip pat Rusija deklaruoja, kad jos netenkina dabartinė Europos saugumo architektūra, kuri esanti šaltojo karo atgyvena ir turėtų būti keičiama atsižvelgiant į atsigaunančią Rusijos galią“, – teigiama dokumente.
Pabrėžiama, kad Rusija iki šiol vadovaujasi tradicinės galios politikos principais, žinodama, kad koks laimėjimas iš esmės galimas tik kieno nors sąskaita.
Lietuvos žvalgybininkai mano, kad jeigu Rusijai nepavyks užsitikrinti visos Ukrainos kontrolės, tikėtina, kad bus mėginama vykdyti dalies Ukrainos teritorijos atskyrimą, atplėšiant kuo daugiau rytinių ir pietinių regionų.
Rusijos ir Ukrainos konfliktas turės ilgalaikių pasekmių
Rusijos valdžia ir visuomenė yra pasiryžusios prisiimti ypač aukštus savo veiksmų kaštus ir mano, kad Rusija yra pakankamai atspari bet kokiam išorės subjektų spaudimui.
Pasak departamento, tai ypač išryškėjo 2013 m. pabaigoje, Rusijos pastangoms užsitikrinti Ukrainos kontrolę pasiekiant viršūnę. Krymo karinė okupacija, aneksija ir veiksmai siekiant dezintegruoti Ukrainą parodė, kad Rusija negerbia kaimyninių valstybių nepriklausomybės, teritorinio vientisumo ir yra linkusi grubiai pažeisti tarptautinę teisę. Taip pat 2014 m. pradžios įvykiai rodo, kad Rusijos valdžia ir visuomenė yra pasiryžusios prisiimti ypač aukštus savo veiksmų kaštus ir mano, kad Rusija yra pakankamai atspari bet kokiam išorės subjektų spaudimui.
„Nepaisant akivaizdžiai priešiško Rusijos požiūrio į kaimyninių valstybių savarankiškumą, Rusija kol kas nėra pajėgi pradėti karinį konfliktą prieš NATO. Tai didina į Aljanso sudėtį įeinančių valstybių saugumą ir pastebimai mažina konvencinio karinio konflikto tikimybę Baltijos jūros regione. Kita vertus, Rusija intensyviai plėtoja savo karinius pajėgumus. Taip pat pažymėtina, kad konfliktas su Ukraina, kaip jis besibaigtų, turės ilgalaikių neigiamų pasekmių viso Vidurio ir Rytų Europos regiono saugumui ir stabilumui. Todėl šiam regionui, o ypač kai kurioms jo valstybėms ir Rusijos kontroliuojamoms organizacijoms, artimiausiu metu reikės didelio dėmesio“, – teigiama dokumente.
Taip pat pabrėžiama, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje labai neigiamai veikia Moldovos saugumo situaciją. Krymo okupacija ir aneksija suaktyvino Padniestrės separatistus.
V.Putiną palaiko didžioji dalis rusų
Departamentas teigia, kad 2013 m. toliau ryškėjo, kad Rusijos vidaus politikos esminis ir lemiantis elementas – susiformavusi centralizuota uždara politinė sistema, kurioje dominuoja prezidentui Vladimirui Putinui lojalūs žmonės, susiję su oficialiosios politinės valdžios, saugumo, žvalgybos ir stambaus verslo organizacijomis. Ši sistema užtikrina tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus subjektų lojalumą Rusijos politiniam elitui ir suteikia jam galimybę kontroliuoti politinius bei visuomeninius procesus.
Rusijos užsienio politikoje intensyvėja mėginimai įtvirtinti savo, kaip atgimusios didžiosios valstybės, statusą ir didinti įtaką tarptautinėje arenoje, ypač – posovietinėje erdvėje.
2013 m. ir 2014 m. pradžioje ypač išryškėjo kryptingos propagandos vaidmuo užtikrinant valdančiojo režimo palaikymą. Rusiją pristatant kaip alternatyvą vakarietiškų politinių ir kultūrinių vertybių sistemai, formuojama konservatyvi, antivakarietiška rusų tautos tapatybė.
„Pažymėtina, kad Krymo pusiasalį aneksavusi, Ukrainos dezintegracijos siekianti, aštriai su Vakarų valstybėmis konfrontuojanti Rusijos politinė vadovybė sulaukia beveik vienareikšmiško visuomenės palaikymo“, – rašoma ataskaitoje.
Rusijos užsienio politikoje intensyvėja mėginimai įtvirtinti savo, kaip atgimusios didžiosios valstybės, statusą ir didinti įtaką tarptautinėje arenoje, ypač – posovietinėje erdvėje. Esmine kliūtimi siekiant tarptautinės įtakos Rusijos vadovybė laiko NATO.
Rusija įgyja vis daugiau pasitikėjimo
Vidurio ir Rytų Europos šalių siekį užsitikrinti energetinę nepriklausomybę Rusija vertina kaip jos ekonominių ir politinių interesų pažeidimą, taip pat – kaip grėsmę savo kariniam saugumui. Energetika ir toliau išlieka Rusijos ginkluotųjų pajėgų finansavimo pagrindas. Rusijos karinis planavimas taip pat labai pasikeitė. Anksčiau buvęs gynybinis karinio planavimo pobūdis pakeistas į puolamąjį.
Norint būti pasirengusiai vykdyti platesnio masto operacijas prieš NATO ar JAV, Rusijai būtina modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas. Tai ir daroma šiuo metu.
Rusija pajėgtų vykdyti operaciją prieš atskiras šalis, bet ne prieš visą Aljansą. Norint būti pasirengusiai vykdyti platesnio masto operacijas prieš NATO ar JAV, Rusijai būtina modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas. Tai ir daroma šiuo metu.
Pabrėžiama, kad 2014 m. pradžioje Ukrainoje Rusija pademonstravo, jog ji sugeba įgyvendinti plataus spektro operaciją, derindama karinės jėgos panaudojimą, diplomatiją, ekonomines priemones ir ypač intensyvias informacines operacijas. Taip pat įvykiai Ukrainoje parodė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos yra pajėgios greitai generuoti reikiamus pajėgumus, o pasirengimas operacijai gali būti gerai slepiamas. Tikėtina, kad Rusijai įgyjant vis daugiau pasitikėjimo savimi ir sukuriant vis efektyvesnes priemones (visų pirma, karines), augs ir pasirengimas tas priemones panaudoti. Tai labai neigiamai veiks Lietuvos saugumo situaciją.
Pavojai: terorizmas, kibernetinės atakos, piratavimas
Be tradicinių konvencinio pobūdžio konfliktų ir įtampos židinių, vis didesnę žalą valstybių nacionalinio saugumo interesams daro transnacionalinio pobūdžio procesai ir reiškiniai – terorizmas, kibernetinės atakos, piratavimas ir kiti. Kai kurie minėti procesai ir reiškiniai turi tiesioginį neigiamą poveikį Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Dalis šių globalių procesų ir reiškinių turi neigiamą poveikį ES ir NATO narių saugumui, taip pat netiesiogiai veikia ir Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
Ataskaita – kitokia nei pernai
Šių metų ataskaita nuo 2012 metų skiriasi keliais aspektais. Pirmiausia, joje pateikiamas pastarųjų Rusijos veiksmų prieš Ukrainą vertinimas, apžvelgiami svarbiausi Rusijos karinio planavimo pasikeitimai ir iš naujo peržiūrima karinio konflikto prieš NATO grėsmės tikimybė Baltijos jūros regione.
Šių metų ataskaitoje pirmą kartą pateikia ir Rusijos energetinės politikos, kaip užsienio ir saugumo politikos įrankio, vertinimą.
Nauja ataskaitoje ir tai, kad skelbiama šnipinėjimo programos techninė analizė, pagal kurią įmonių ar įstaigų informacinių technologijų specialistai bei privatūs asmenys galėtų patikrinti savo įstaigos kompiuterių tinklus ir asmeninius kompiuterius.
