Nuostatas, kad verta bet kokiomis priemonėmis siekti aukštojo išsimokslinimo, dažniau išsakė aukštąjį išsimokslinimą turintys, didesnes pajamas gaunantys respondentai, rašoma delfi.lt.
Žemesnį išsimokslinimą turintys apklaustieji dažniau teigė, jog dėl mokslo neverta įsiskolinti valstybei ar bankui.
Netekę valstybės finansavimo aukštajam mokslui, 26 proc. respondentų teigia, kad rinktųsi studijas kitoje aukštojoje mokykloje, 23 proc. sako, jog imtų paskolą studijoms finansuoti, dar 22 proc. pasirinko atsakymą „patys susimokėtume visą studijų kainą", 13 proc. atsisakytų ketinimų siekti aukštojo mokslo.
Jei tektų rinktis nemokamas, bet neįdomias arba norimas, bet tūkstančius kainuojančias studijas, 50 proc. apklaustųjų atsakė, kad teiktų pirmenybę mėgstamai sričiai, jei ir tektų už tai mokėti. 31 proc. sakė, kad svarbu įgyti bet kokį aukštojo išsimokslinimo diplomą, tad susiklosčius minėtoms aplinkybėms pasirinktų nemokamas studijas.
Įdomioms, nors ir mokamoms studijoms prioritetą dažniau teiktų moterys, jaunesni, didesnes pajamas turintys respondentai, didmiesčių gyventojai.
Beveik pusė – 46 proc. – apklaustųjų atsakė, kad valstybė turi remti ir prasčiau nei aštuonetukais besimokančius studentus. Dar 38 proc. teigė, kad tikslinga remti tik prasčiau besimokančius studentus iš nepasiturinčių šeimų. Teiginiui, kad prastesniais pažymiais besimokančių studentų valstybė neturėtų remti, pritarė 9 proc. respondentų.
Jaunesni, vidutines pajamas gaunantys, rajonų centruose gyvenantys apklausos dalyviai dažniau atsakė, kad reikia remti visus prasčiau besimokančius. Tuo metu vyrai, vidutinio amžiaus, aukščiausias pajamas gaunantys respondentai dažniau teigė manantys, kad valstybei tikslinga remti tik studentus iš nepasiturinčių šeimų.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" sausio 22–30 dienomis naujienų portalo delfi.lt užsakymu apklausė 1007 gyventojus nuo 18 iki 75 metų visoje šalyje. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.
