„Paskolų litais palūkanų dydis dabar būtų nuo 9,88 iki 11,03 proc., o eurais – nuo 3,37 iki 3,87 procento“, – pranešė Finansų ministerija. Palūkanų dydis kis priklausomai nuo „Vilibor“ arba „Euribor“ dydžio.
Kaip teigiama išplatintame pranešime, paskolų teikimo sąlygos negali blogėti, o mažėjant tarpbankinėms palūkanoms, palūkanos paskoloms taip pat mažės – jos bus peržiūrimos kas 3 mėnesius.
Paskolins 100 mln. Lt
Konkrečios paskolų sutarčių su studentais sąlygos bus nustatomos imant paskolą, bet jos negalės būti blogesnės nei bankų pasiūlymuose nurodytos sąlygos, kurios buvo pateiktos kredito įstaigų atrankos metu.
Šiemet valstybė numato garantuoti iki 100 mln. Lt. paskolų studentams. Iki šiol paskoloms skiriama suma kasmet būdavo apie 20 mln. litų.
D.Grybauskaitė priminė pažadus
15min.lt primena, kad anksčiau buvo žadama, jog lengvatinių paskolų studentams palūkanos neviršys 6 procentų. Liepą švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius buvo užsiminęs apie 11 proc. palūkanas už paskolas litais ir 4,03 proc. už paskolas eurais. Finansų ministerijai skambinkite, jie išplatino šitą pranešimą, – G.Steponavičius nebuvo linkęs kalbėti apie studentų problemas.
Liepos pradžioje, kai buvo atrinkti keturi bankai, teiksiantys paskolas studentams, prezidentė Dalia Grybauskaitė kritikavo žadamą palūkanų normą ir priminė švietimo ir mokslo ministrui jo politinius pažadus dėl lengvatinių palūkanų studentams. Tada buvo nutarta iš naujo skelbti bankų atranką. Joje dalyvavo 6 bankai.
G.Steponavičiaus paskolų klausimas neliečia?
Švietimo ir mokslo ministras su 15min.lt apie būsimas palūkanas kalbėtis nepanoro. „Finansų ministerijai skambinkite, jie išplatino šitą pranešimą“, – tarė G.Steponavičius ir atsisveikino.
Tuo tarpu Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis aiškino, kad palūkanų norma, neviršijanti 6 proc., yra nerealus dalykas. Pasak V.Lenkučio, palūkanos negali būti mažesnės, nei bankai teikia įprastai.
Pašnekovo teigimu, palūkanų norma kinta priklausomai nuo „Vilibor“ arba „Euribor“ dydžio. Taip pat – nuo maržos. Ministerijai esą pavyko pasiekti, kad bankai studentams teiktų paskolas su mažesne marža. Bankų pasiūlyta maksimali marža yra nuo 2,5 iki 3 procentų.
„Bijau pameluoti, bet dėl mažesnės maržos palūkanos yra apie 1–1,5 proc. mažesnės“, – paaiškino V.Lenkutis.
Studentai nepraranda vilties
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis nusiteikęs optimistiškai: esą yra ženklų, jog valdžios institucijos nusiteikusios deryboms ir sunkiau gyvenantys studentai galės tikėtis valstybės kompensuojamos palūkanų dalies.
Anot jo, kol kas sutartys su studentais dar nepasirašomos, todėl palūkanų norma gali pasikeisti. „Dar turime dvi rugpjūčio savaites, rugsėjo pradžią – praktika rodo, kad mūsų valstybėje norint sprendimus galima priimti operatyviai“, – kalbėjo D.Dikšaitis.
Kaip vieną galimų pajamų šaltinių paskolų palūkanoms kofinansuoti, LSS nurodo neišdalytus studentų krepšelius. Esą viskas šiuo metu priklauso, ar išeis susitarti su Finansų ministerija dėl šių lėšų naudojimo.
Paskolos dvigubai brangesnės nei iki šiol
Kita studentus vienijanti organizacija – Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) – kreipėsi į LR finansų ministrę Ingridą Šimonytę prašydama dar kartą peržiūrėti garantijos sutarčių su bankais dėl valstybės remiamų paskolų studentams teikimo sąlygas.
LSAS taip pat kreipėsi į premjerą, Seimo pirmininką Arūną Valinską, prašydama spręsti susidariusią situaciją, kai daugiau nei 15 tūkst. studentų, įstojusių į mokamas vietas, liko apgauti. LSAS vertinimu, dabartinės paskolų sąlygos yra bene kelis kartus prastesnės nei buvo iki šiol, kai studentai skolintis galėjo per Valstybinį mokslo ir studijų fondą.
