Pirmadienį Alytaus pataisos namuose apsilankiusiems Seimo Žmogaus teisių komiteto nariams ir Seimo kontrolierei Albinai Radzevičiūtei šių pataisų namų vadovas Kęstutis Jasmontas teigė, kad ši tendencija kelia nerimą.
Jo duomenimis, šiuo metu Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka 85 nemokantys rašyti ir skaityti asmenys. Dar apie 350 nuteistųjų yra įgiję tik pradinį išsilavinimą.
Šioms asmenų grupėms įkalinimo įstaigoje suteikiamos galimybės siekti išsilavinimo nuo žemesnių klasių, nes neraštingumas apsunkina dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, teigiama Seimo komiteto pranešime spaudai.
Alytaus pataisos namuose šiuo metu bausmę atlieka 1250 nuteistųjų, iš jų 201 nustatytas ŽIV.
Administracijos pareigūnai apgailestavo, kad galiojantys teisės aktai nesuteikia galimybės priverstinai patikrinti nuteistuosius ir išsiaiškinti, ar jie nėra minėto viruso nešiotojai.
Be to, kaip teigė pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Jonas Muzikevičius, atsisakančių išsitirti daugėja.
Administracijos pareigūnai pasakojo, kad pagal nuteistųjų kultūrą vartojant narkotikus infekuotas ŽIV asmuo sėda į ratelio galą. Tačiau daugėjant nenustatytų viruso nešiotojų, didėja užkrato plitimo tikimybė.
Pataisos namų pareigūnai džiaugėsi tarp nuteistųjų populiarėjančia laisva nuo narkotikų zona. Šią zoną pasirenka nuteistieji, įsipareigojantys niekada nevartoti narkotikų. Tačiau keli pakalbinti nuteistieji sakė, kad į šią zoną patekti sunku dėl zonoje gyvenančių nuteistųjų pasipriešinimo, nes laisvoje nuo narkotikų zonoje gyvenantys asmenys patys renkasi, kuo galima pasitikėti ir ką priimti į savo gretas.
Per individualų pokalbį vienas nuteistasis pasakojo, kad tik apsigyvenus pataisos namuose, senbuviai jam prievarta įbedė švirkštą su narkotikais, o vėliau pareikalavo susimokėti 150 litų.
Pareiškusieji norą pasikalbėti nuteistieji dažniausiai skundėsi, kad savo noru priversti rinktis baudos izoliatorius, o ne gyventi bendruose sektoriuose. Jie atsisako aktyvesnio ir laisvesnio režimo galimybių, siekdami apsisaugoti nuo senbuvių.
Pataisos namų administracija atkreipė dėmesį ir į pareigūnų darbo sąlygas. Pareigūnai priversti dirbti pavojingomis sąlygomis, psichologiškai slegiančioje aplinkoje, tačiau šiuo laikotarpiu finansinė paskata jiems neįmanoma. Pataisos namuose sudėtingomis sąlygomis dirba gydytojai. Labai reikalingo gydytojo psichiatro įstaiga neturi dėl ekstremalių darbo sąlygų ir atlyginimo, kuris mažesnis negu bet kurioje kitoje gydymo įstaigoje.
Po vizito į pataisos namus Seimo komiteto nariai planuoja svarstyti, kaip gerinti pataisos namų gydytojų darbo sąlygas. Taip pat planuojama diskutuoti dėl prievartinės nuteistųjų patikros dėl ŽIV.
Politikai mano, kad svarstytinos ir galimybės ateityje kurti „kamerinę“ bausmės atlikimo vietos sistemą, kadangi dabartinė "bendrabutinė" sistema apsunkina nuteistųjų saugumo užtikrinimą.
