Pozicija pateikta visoms devynioms šio projekto tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procese dalyvaujančioms šalims bei „Nord Stream AG“ bendrovei, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.
Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko teigimu, galutinė pozicija suformuluota ir pateikta išklausius bei atsižvelgus tiek į visuomenės, tiek ir į valstybinių institucijų bei kitų organizacijų pastabas bei vertinimus.
G.Kazlausko žodžiais, Lietuvos pozicijoje akcentuojamos esminės grėsmės, į kurias privalo atsižvelgti projekto rengėjai. Tai ir galimas poveikis Baltijos jūros ekosistemai dėl sąlyčio su joje palaidota karine ginkluote (ypač cheminiu ginklu), ir antrinė Baltijos jūros tarša dėl dugno nuosėdų išjudinimo tiesiant dujotiekį, taip pat dujotiekio saugos užtikrinimas ir šalių veiksmai galimų nelaimių atvejų. Keliamas ir klausimas, kas bei kaip atlygintų gamtai padarytą žalą avarijos atveju.
Lietuvos pozicijoje akcentuojamos esminės grėsmės, į kurias privalo atsižvelgti projekto rengėjai.
Nurodoma, jog nebuvo atliktas tinkamas alternatyvių dujotiekio trasų (tarp jų ir sausuma) parinkimas ir išsamus išnagrinėjimas. Ataskaitoje pažymimas ir galimas neigiamas poveikis Europos Bendrijos saugomoms teritorijoms, neigiamos pasekmės socialinei-ekonominei aplinkai, žvejybos, turizmo ir rekreacijos sektoriams.
Įvertinus keliamų klausimų aktualumą ir pateikiamus argumentus, o taip pat 2008 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Dėl dujotiekio, planuojamo tiesti iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą, poveikio aplinkai“ išskirtas problemas, Lietuvos pozicijoje konstatuojama, kad tarpvalstybinio PAV ataskaita nėra pakankamai išsami, kad poveikį sukeliančiose šalyse būtų galima pradėti svarstyti leidimų dujotiekio tiesimui ir eksploatacijai išdavimo klausimus.
Todėl rašoma papildyti kai kurias PAV ataskaitos dalis ne tik praplečiant atliktą analizę, bet ir pateikiant naujų tyrimų duomenis bei jų įvertinimą.
