Pro variklių galios didinimu užsiimančių autoservisų vartus yra išvažiavęs ne vienas policininkų automobilis, čia viešėjo ir greitosios pagalbos reanimobilis, o štai ugniagesiai tokia paslauga nesinaudojo.
UAB „Vimota“ direktorius Vitoldas Jurkonis pasakojo, kad vadinamasis „čipavimas“, atliekamas pasitelkiant kompiuterinę techniką, priklausomai nuo automobilio, variklio galingumą galima padidinti 20-80 proc. Po tokio meistrų prisilietimo automobilis greičiau pajuda iš vietos, išvysto didesnį greitį.
Pro variklių galios didinimu užsiimančių autoservisų vartus yra išvažiavęs ne vienas policininkų automobilis, čia viešėjo ir greitosios pagalbos reanimobilis, o štai ugniagesiai tokia paslauga nesinaudojo.„Čipuojami“ visi turbodyzelinius variklius turintys europiniai automobiliai, kuriuose yra elektroninė kuro valdymo sistema, nes beveik viskas atliekama pasitelkiant kompiuterį. Jei, tarkime, nurodoma reanomobilio galia - 61 kilovatai, o kompiuteris rodo, kad yra tik 56, ieškosiu, kur dingo tie 5 kW“, – ranka modamas į greitosios pagalbos automobilį sakė V.Jurkonis.
„Automobilis važiavo tikrai prastai. Jei ruošiantis lenkti už kilometro pamatydavau priešpriešiais atvažiuojantį kitą automobilį, manevro net neatlikinėdavau, - pasakojo vaikų reanimobilio vairuotojas. Pasa vyro, reikiamą greitį mašina lyg ir išvystydavo, tačiau problemų būdavo pajudant iš vietos ar lenkiant – viskas vykdavo pernelyg lėtai. Pasidarbavus meistrams reanimobilio variklio galingumas padidėjo 72 proc. – vietoje turėtų 77 arklio jėgų atsirado 134.
Norėjo, kad greičiau judėtų
Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Transporto skyriaus viršininkas Česlovas Sedekerskis vylėsi, kad po nedidelio remonto grįžęs automobilis greičiau skubės pas vaikus.
„Seniai norėjome kažką padaryti su tuo automobiliu - kad greičiau judėtų, tačiau viskas susiję su finansų stoka. Atsiradus galimybei nutarėme jos nepraleisti – juk reikia greičiau atvežti mažuosius ligonius. Reanimobiliui nedera vilktis vėžlio greičiu“, – apie trečius metus tarnaujantį ir apie 300 tūkst. km. nuvažiavusį vaikams skirta reanimobilį sakė Č.Seerskis.
Jis teigė, kad šiuo metu pas Kauno miesto ligonius skuba apie 40 greitosios pagalbos automobilių. „Automobiliai senoki, daugiau nei 10 metų senumo, bet gerai važiuojantys“, – sakė Č.Sederskis prasitaręs, kad daugiau automobilių variklių KMUK kol kas netobulins.
Policininkai neigia
UAB „Vimota“ direktorius V.Jurkonis teigė, kad galingesni varikliai aktualūs ir policijos pareigūnams. Tačiau garsiai apie tai policininkai nekalba, o paklausti viską neigė. „Man teko „čipuoti“ 6 tarnybinius policijos pareigūnų automobilius. Didžiausias galingumas buvo padarytas pareigūnų „VW Caddy“ markės automobiliui – tada nuo 51 kilovato jėga padidėjo iki 91. „O kur tiems pareigūnams dingti? Ką jiems su tomis mašinomis daryti, jei netraukia?“ – retoriškai klausė V.Jurkonis.
Ugniagesiams neaktualu
Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas spaudai Aurelijus Lukauskis teigė žinąs apie automobilių variklių patobulinimo galimybes, tačiau, jo manymu, nauji tarnybiniai ugniagesių gelbėtojų automobiliai ir taip gerai rieda.
„Rusiški „ZIL“ markės automobiliai gal kiek silpniau važiuoja, tačiau jie geriau pravažiuoja kaimo vietovėse. Pagal mūsų skaičiavimus, nesvarbu koks automobilis, 1 km jis nuvažiuoja per 1 min. Į įvykį automobilis važiuoja su vandens cisterna, todėl maksimalus jo greitis gali būti 90 km per val. Mūsų autoūkis atnaujinamas, naujieji automobiliai rieda tikrai gerai“, – tikino A.Lukauskis.
