Speciali 15min.lt rubrika – potvynis
Po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio ministras pažymėjo, kad kai kurie Kauno apylinkėse apsemti namai buvo pastatyti padidinto pavojaus zonoje. Anot R.Palaičio, dėl kompensavimo už potvynio padarytus nuostolius valstybės institucijoms, pagalbą teikusioms įmonėms ir nukentėjusiems gyventojams sprendimą per 2–3 savaites priims Vyriausybė.
„Maždaug 195 tūkst. litų buvo išleista ūkio subjektų kovojant su potvynio padariniais. Tai reiškia, kad buvo pasamdyta kokia nors bendrovė ar privatūs asmenys tam tikroms paslaugoms atlikti. 330 tūkst. litų išlaidų buvo suskaičiuota tų institucijų, kurios likvidavo potvynio padarinius – tai yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Lietuvos kariuomenės. Apie 7 mln. litų buvo suskaičiuota infrastruktūriniams objektams potvynio zonose ir apie 2,5 mln. – galima žala gyventojams“, – žurnalistams sakė R.Palaitis.
Pasak ministro, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija pateiks duomenis Finansų ministerijai ir prašys Vyriausybės, kad nuostoliai būtų kompensuoti ūkio subjektams ir valstybinėms institucijoms. Ūkio subjektams, ministro teigimu, savivaldybės jau kompensavo apie 150 tūkst. litų, liko sumokėti apie 40 tūkst. litų. Likusios sumos kompensavimas, jo nuomone, priklausys nuo Vyriausybės prioritetų.
Kadangi Lietuvoje šiuo metu pinigų nėra per daug, tektų rinktis, kam ir kokią žalą kompensuoti, ir tikrai ne visus 2,5 mln. litų, kaip dabar pateikta paraiškose.
„Kadangi Lietuvoje šiuo metu pinigų nėra per daug, tektų rinktis, kam ir kokią žalą kompensuoti, ir tikrai ne visus 2,5 mln. litų, kaip dabar pateikta paraiškose. Įvykus dideliam potvyniui buvo apsemti tam tikri gyvenamieji kvartalai. Kur buvo neįprasto potvynio zona, klausimų nekyla, žmogus pasistatė namą, jis nesitikėjo, kad ten bus potvynis. Bet visai kita situacija yra prie Kauno, kai namai buvo pastatyti zonoje, kur yra didelė potvynio grėsmė“, – sakė R.Palaitis.
„Aplinkos ministerijos duomenimis, šitose vietose statybų neturėjo būti, tačiau Kauno savivaldybė išdavė tokius leidimus statybai ir tie savininkai žinojo, kur statosi namus. Tai dabar su tuo nuostolių atlyginimu klaustukas išties didelis. Jei savivaldybė išdavė leidimus, tai savivaldybės tegu ir kompensuoja. Mano manymu, žmonės vis dėlto turėtų apsidrausti savo turtą, ir tokiu atveju nekiltų jokių problemų“, – aiškino Vidaus reikalų ministerijos vadovas.
Pasak jo, gyventojams pateiktus prašymus kompensuoti nuostolius reikia pagrįsti, o „popierinis pareiškimas tikrai neturėtų būti pagrindas kompensavimui“.
R.Palaitis pasakojo ir apie Nemuno deltoje vykdytus ledų sangrūdų sprogdinimus, kurie, anot komisijos, buvo efektyvūs.
„Klausimas Aplinkos ministerijai buvo, ar žuvų ištekliai ir marių gyvūnija didelį nuostolį turėjo. Atsakymas buvo, kad ten paskaičiuota galima žala ir paskaičiuota pagal metodiką, kuri naudojama brakonierių sukeltai žalai pamatuoti.
Skaičiai buvo tokie – galima žala maždaug 1900 litų vienam kilogramui sprogmenų. Susprogdinta apie 90 kilogramų sprogmenų. Galima žala įvertinta maždaug 167 tūkst. litų“, – sakė ministras.
Posėdyje, anot R.Palaičio, buvo pabrėžta, kad reikia tikslesnio reglamentavimo, kas iškilus būtinybei priimtų sprendimą dėl panašaus sprogdinimo.
Kovo pabaigoje Kauno mieste ir prieigose bei Panevėžio apylinkėse, o vėliau ir pamaryje dėl pavasarinio potvynio apsemtų namų nukentėjo keli šimtai žmonių.
