Nepaisant prasto oro, bažnyčia buvo pilna žmonių. Paveikslo pristatyme dalyvavo prie jo restauracijos prisidėję restauratorė Janina Bilotienė, istorikė Regimanta Stankevičienė, Lietuvos Dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys bei Palangos parapijos klebonas dr. Algis Genutis.
R.Stankevičienės pasakojimu, paveikslo istorija siekia maždaug 1646 metus. Manoma, jog paveikslą paaukojo senosios Palangos bažnyčios didžiojo altoriaus statymą finansavęs tuometinis Palangos seniūnas Stanislovas Vaina su žmona Elžbieta – pagal tradiciją, altoriaus globėjas paprastai dovanodavo ir svarbiausią paveikslą. Vėliau, 18 a. viduryje, paveikslas perkeltas į naujos Palangos bažnyčios didįjį altorių, o dabartinės bažnyčios altorių puošia nuo
17 a. pabaigoje auksakalio nukaltus aptaisus, puošusius paveikslą, praeito amžiaus pradžioje pakeitė aliuminio skardos aptaisai, tačiau metalo restauratoriui Rimvydui Derkinčiui pavyko iš fragmentų sėkmingai atkurti buvusias detales.
Restauratorė J. Bilotienė negalėjo suvaldyti ašarų, sėkmingai pasibaigus du metus trukusiam sudėtingam restauracijos procesui. Jau 40 metų meno kūrinius restauruojanti moteris teigė, jog į šį, daug jėgų pareikalavusį paveikslą, jai norėsis žvilgtelėti vėl ir vėl.
Paveikslo reikšmę aptardamas klebonas A. Genutis pažymėjo, jog kūrinys turi didžiulę vertę ne tik kaip istorijos ar meno objektas – jo teigimu, šis verkiančią Madoną vaizduojantis kūrinys nuo seno garsus savo stebuklais.
