Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pedagogams trūko kantrybė: taupymas veržiasi per kraštus

R.Jasmontienė
Vadimo Simutkino nuotr. / R.Jasmontienė
Šaltinis: „Šiaulių naujienos“
0
A A

Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimas kartu su šalies švietimo sąjungomis birželio 18 d. rengiasi mitingui. Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, daug metų Lietuvos valdžia, strateginiuose valstybės dokumentuose melagingai deklaruodama švietimo ir mokslo prioritetą, realiai vykdė ir vykdo „antišvietimo“ ir „antimokslo“ politiką: drastiškai mažina šio sektoriaus finansavimą, neužtikrina švietimo ir mokslo prieinamumo ir kokybės, skatina socialinę nelygybę, blogina švietimo ir mokslo darbuotojų darbo sąlygas. Švietimo sektoriuje sėkmingai gyvuoja daugelis įsisenėjusių problemų, kurių vyriausybė iš esmės nesprendžia, o tik nuolat koncentruojasi į finansavimo mažinimą. Atrodo, kad tai vienintelė užduotis, kurią Vyriausybė daryti tikrai moka.

Išplatintoje informacijoje žiniasklaidai skelbiama, kad Vyriausybė, įvardijusi švietimą kaip vieną iš valstybės prioritetų, užmiršo, jog šiai sričiai reikia skirti ir atitinkamą finansavimą, kuris turi atitikti ES Komisijos bei UNESCO rekomendacijas skirti 6 proc. nuo BVP. Taip pat piktybiškai ignoruoja Lietuvos švietimo profesinės sąjungos ir Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos rezoliucijas, kuriose deklaruojamos aktualios ir įsisenėjusios švietimo problemos.

Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Rasa Jasmontienė sakė, kad mitingo data neatsitiktinė. „Mitingas bus birželio 18 dieną – prieš pradedant svarstyti, planuojant kitų metų biudžetą: mes aiškiai turime pusiau įslaptintų žinių, kad vėl bus ir yra jau karpomas švietimo biudžetas jo net nepakėlus iki Europos Sąjungos reikalavimų. Tad rengiamės didžiuliam mitingui“, – sakė pirmininkė.

Mitingas – signalinis, nes nuo rugsėjo mes organizuosime išankstinius streikus. Mes pasirašėme su socialdemokratais bendradarbiavimo sutartį, bet jie visiškai jos nevykdo.

Pasak jos, net ir dabar sutartų dalykų socialdemokratai neįvykdė. „Mitingas – signalinis, nes nuo rugsėjo mes organizuosime išankstinius streikus. Mes pasirašėme su socialdemokratais bendradarbiavimo sutartį, bet jie visiškai jos nevykdo. Mokslo metai eina į pabaigą ir žmonės bus laisvesni. Leidimas mitingui jau gautas, planuojame sukviesti į jį apie 1000 mokytojų. Mitingą surinksime tikrai neeilinį ir galingą. Ir daugelyje, ypač rajoninių mokyklų, kaimo mokyklų žmonės jam labai pasirengę“, – sakė pirmininkė. Informacija ir kvietimai apie būsimą mitingą buvo siunčiami visoms įstaigoms, nepriklausomai nuo to, ar ten yra profsąjungos, ar ne.

Pasak R.Jasmontienės, teigiama, kad nieko panašaus su lėšų karpymu nevyksta, o į vieną Žemaitijos mokyklą neseniai buvo atvykęs Premjeras ir aiškino, kad profsąjungos ne taip viską supranta. Nors akivaizdu, kad jau dabar švietimo reikmės yra netenkinamos. „Sugrąžinome pinigus į sistemą dėl mažėjančio mokinių skaičiaus, savivaldybėms pinigai yra išdalyti, bet štai sužinojau, kad kai kuriuose Šiaulių darželiuose nėra lėšų išeitinėms kompensacijoms. Savivaldybės tuos pinigus skirsto nežinia kaip. Tuo tarpu mes teritorinę sutartį Šiauliuose pasirašėme, tai iki šiol tarybos negali tai sutarčiai pritarti: yra kažkokie stabdymai ir trukdymai iš Savivaldybės“, – sakė pirmininkė.

Nublanko prieš krašto apsaugos finansavimą

Iš vidinės švietimo sektoriaus pusės puikiai matyti, kad vaikų ugdymo situacija tikrai negerėja, o  Vyriausybė prioritetus dėlioja ne ten, kur reikia. Lietuvos valdžia labiausiai koncentruojasi ties karo grėsmėmis ir taip išeina, kad švietimas palauks.

Kaip sakė Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė, dabar eskaluojamas krašto apsaugos finansavimo didinimas, visi nusiteikę, kad jis būtinas.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Pedagogai mitingą surengė piktindamiesi mažėjančiu finansavimu
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr.

„Pirkti ginklus, didinti armiją ir t. t. Tuo tarpu, kokiomis lėšomis ir iš kur tai bus daroma, niekas konkrečiai neaiškina. O mes žinome, kad švietimo biudžetą numatoma mažinti. Mus apėmusios labai neramios nuotaikos, nes jau ne kartą reikalavome, kad būtų sugrąžintas bazinis atlyginimo dydis švietimo darbuotojams, nes kaip žinote, visų sektorių darbuotojams prieš ekonominę krizę jis buvo sumažintas, o „švietimiečiams“ iki šiol niekas nepakelta“, – sakė R.Jasmontienė.

Tad neteisybė akivaizdi: visi aukštieji pareigūnai susitvarkė savo atlyginimus, gauna juos jau visą pusmetį, tuo tarpu visiems dirbantiesiems – špyga po nosimi.

Jei tik neemigruotų lietuvaičiai

Mokytojų situacija bloga ir dėl to, kad mokinių skaičius nepaliaujamai mažėja. Lietuvaičiai toliau emigruoja, išsiveža vaikus. Mažėja mokytojų krūviai lygiagrečiai mokinių skaičiaus mažėjimui. O sutvarkyti vien švietimo sektoriaus nepakanka, visi sektoriai – itin susiję.  

Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, ir emigracija – „antišvietimo“ politikos pasekmė. Prastėjantys moksleivių mokymosi rezultatai ir didėjanti jų agresija, mažėjantis saugumas, didėjantis skurdas ir socialinė atskirtis visuomenėje bei masinė žmonių emigracija taip pat yra šios „antišvietimo“ politikos pasekmės.

Visko mažėja, ugdymo kokybė prastėja, bet valdžiai yra dzin – svarbu, kad biurokratinis aparatas nemažėja, o kaip tik dauginasi, ir kad jie savo algas susitvarko.

R.Jasmontienė piktinosi, kad Vyriausybė kone sako mokytojams eiti lauk iš mokyklų.

„Visko mažėja, ugdymo kokybė prastėja, bet valdžiai yra dzin – svarbu, kad biurokratinis aparatas nemažėja, o kaip tik dauginasi, ir kad jie savo algas susitvarko. Juk iš tikrųjų valstybės pagrindą sudaro paprasti žmonės, kurie dirba. Ypač švietimas, sveikatos apsauga, kultūra – visa tai yra valstybės pamatas. Ekonominiai dalykai dažniausiai nusveria valdžios požiūrį, o taip neturėtų būti“, – sakė pirmininkė.

Žirklės kerpa iki šiol

Dėl buvusio švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus įvestos žirklių sistemos daugybė mokytojų gauna minimaliausius atlyginimus. Ir tik didžiosiose, perpildytose mokyklose, kur yra daug mokinių arba vadinamieji pertekliniai krepšeliai, tikriausiai gaunamas kažkoks atlyginimo vidurkis.

„Kiek žinau, visos Šiaulių mokyklos – mažėjančios. Juk Šiauliai kaip miestas mažėja, o mokyklų tinklo pertvarka kaip ir neįvyko, tai šiuo atveju kiekvienoje mažėjančioje mokykloje visi taip ir sėdi – ant tos mažiausios žirklių ribos ir gauna patį menkiausią pedagogo atlyginimą“, – aiškino R.Jasmontienė.  

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Pedagogai mitingą surengė piktindamiesi mažėjančiu finansavimu
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr.

Žirklių viršutinė riba rodo, kad pedagogas normaliai dirbdamas turi uždirbti žymiai daugiau. „Kaip ir valstybės tarnyba – ten juk žiūrima į ištarnautus metus, kvalifikaciją, klasę ir t. t. Tai šiuo atveju valstybės tarnyboje esantys viską susigrąžino. Gauna maksimaliausius atlyginimus ir vargo nemato. Tuo tarpu mokyklose ir kultūros įstaigose yra viskas likę, kaip ir prieš krizę. Gaunamas visiškas minimumas, o ten, kur mažėja vaikų, mažėja krūviai. Tai reiškia dar mažesnį atlyginimą, nes automatiškai nėra normalaus darbo krūvio. Ir tų bei kitų problemų niekas nesprendžia ir niekam jos nerūpi“, – sakė R.Jasmontienė.

„Šiaulių naujienos“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min