Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pelenų debesis praslinks, užterštumas Vilniuje liks

Dūmai dangaus fone
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr. / Dūmai dangaus fone
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Islandijoje išsiveržus ugnikalniui, sukėlusiam chaosą Europoje, po padidinamuoju stiklu atsidūrė oro užterštumo problema. Tačiau oro užterštumas vilniečius turėtų jaudinti ir tada, kai į šalį neatslenka ugnikalnio pelenų debesis, nes sostinėje oro užterštumas leistinas normas viršija kiekvienais metais ir ypatingai pavasarį.

Šiais metais, pasak  Visuomenės sveikatos Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojos Dainos Švėžgdaitės, kietųjų dalelių užterštumas leistiną lygį viršijo jau 23 dienas. Nuo balandžio 14 d., jos teigimu, remiantis Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, Vilniuje užfiksuotas „žymesnis nei įprastai“ oro užterštumo padidėjimas.

Pasak D.Švėgždaitės, padidėjus kietųjų dalelių koncentracijai, svarbu kuo daugiau laiko praleisti uždarose patalpose, kur šių dalelių koncentracija mažesnė. „Taip pat rekomenduojame gyventojams namuose dažniau valyti dulkes, važiuojant automobiliu neatidaryti langų, labai riboti fizinį aktyvumą – nesportuoti, nedirbti lauke sunkių darbų, nes didėjant fiziniam aktyvumui daugiau kietųjų dalelių patenka į plaučius“, – vardijo D.Švėgždaitė.

Mokyklos ir darželiai neinformuojami

Pažymėjusi, kad esant dabartiniam oro užterštumui patariama „nevesti ikimokyklinio amžiaus vaikų į lauką“, taip pat „neorganizuoti kūno kultūros pamokų lauke“, D.Švėžgdaitė pripažino, kad centras atskirų pranešimų mokykloms ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoms apie padidėjusią oro taršą nesiunčia. Esant dabartiniam oro užterštumui patariama nevesti ikimokyklinio amžiaus vaikų į lauką, taip pat neorganizuoti kūno kultūros pamokų lauke...

„Kiekvienais metais apie padidėjusią oro taršą žmonėms primename per žiniasklaidą. Mokykloms ir darželiams rekomendacijos, kaip elgtis esant padidėjusiam oro užterštumui, išsiųstos prieš kelis metus. Dabar prašome, kad savivaldybė informuotų (apie padidėjusią oro taršą – 15min.lt)“, – aiškino D.Švėgždaitė.

15min.lt pasiskambinus į tris atsitiktinius Vilniaus darželius ir vieną mokyklą ir pabendravus su šių įstaigų vadovais, išgirdo tą patį atsakymą – nė viena iš šių įstaigų niekada nebuvo informuota apie padidėjusią oro taršą mieste ir rekomendacijas nevesti vaikų į lauką ar neorganizuoti kūno kultūros pamokų lauke. „Niekada niekas apie oro taršą mūsų neinformavo“, – tvirtino vieno Vilniaus darželio direktorė, vaikų darželyje dirbanti 15 metų.

Užterštumas ne didesnis nei įprastai pavasarį

Savo ruožtu AAA Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjas Donatas Perkauskas 15min.lt tvirtino, kad nors pastarąją savaitę kai kuriose Vilniaus miesto dalyse kietųjų dalelių norma viršijo paros normą 1,5–2 kartus, tai pavasariui įprastas reiškinys.

„Bet koks normos viršijimas jau yra negerai, tačiau 1,5 karto nėra labai daug. Pavasarį tos normos, kaip taisyklė, viršijamos 1,5–2 kartus, nes nespėjama laiku išvalyti gatvių. Taigi tai, tam tikra prasme, yra beveik kaip standartas“,  – aiškino specialistas.

Pasak jo, pagrindinės padidėjusio oro užterštumo Vilniuje priežastys – įvairūs taršos šaltiniai: automobilių ir pramonės bei energetikos įmonių išmetami teršalai, nuo gavių keliamos dulkės, padažnėję žolės deginimo atvejai.

D.Perkauskas taip pat pažymėjo, kad šiais metais padidėjusiam oro užterštumui labai didelę įtaką turėjo ir itin šalta žiema. „Tai rodo, kad bendra energetinė situacija nėra gera. Uždarėme Ignalinos atominę elektrinę, pabranginome elektrą, tad žmonės dažnai kureno nesvarbu kuo, – sakė jis. – Šiandien kietųjų dalelių normos viršijimas senamiestyje yra didesnis nei Žirmūnuose, ko niekada nebūdavo. Svarbu suprasti, kad ir patys gyventojai atsakingi už šias pasekmes“.

Dėl dulkių užterštumo pavojaus neskelbia

Atkreipęs dėmesį, kad „neverta labai ilgai būti lauke ir kvėpuoti dulkėmis“, kai viršijama oro užterštumo norma, AAA specialistas taip pat pridūrė, kad praėjusį pavasarį oro tarša Vilniuje buvo dar didesnė nei šiais metais. „Pernai pavasarį tarša buvo didesnė nei šiemet, tačiau nesame labiau užteršti nei Varšuva ar Ryga. Pastebėjome štai ką: jei per dvi savaites neišsivalai miesto nuo purvo, tai kokia prasmė jį laistyti? Padangos tūkstantį kartų kilnoja tas pačias dulkes ir dar labiau jas smulkinas. Operatyvus gatvių valymas yra tikrai aktualus“, – aiškino D.Perkauskas.

Paklausus, kiek kartų kietųjų dalelių norma turi viršyti paros normą, kad miesto gyventojai būtų įspėti, D.Perkauskas apgailestavo, kad dulkės neturi pavojaus slenksčio. „Pavojaus slenkstį turi tik trys medžiagos, numatytos  ministro įsakyme. Kai viršijamas šių medžiagų ore normos kiekis, visuomenė privalo būti tuoj pat įspėjama. Kietos dalelės tokio pavojaus slenksčio neturi, todėl tiesioginės tokios prievolės nėra“, – aiškino AAA specialistas. Šiandien kietųjų dalelių normos viršijimas senamiestyje yra didesnis nei Žirmūnuose, ko niekada nebūdavo.

Vulkaniniai pelenai sveikatai pavojaus nekelia

Tuo tarpu naujienų agentūra BNS pranešė, kad iki Lietuvos atslinkus vulkaninių pelenų debesims, pavojaus žmonių sveikatai nėra. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistų teigimu, vulkaniniai pelenai į žemę nekrenta, debesys pakilę aukštai, todėl sveikatos sutrikdyti negali.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro prie SAM direktorius Romualdas Sabaliauskas BNS sakė, jog šiuo metu prašoma informacijos iš Vakarų valstybių apie Lietuvą pasiekusius vulkaninius pelenus.

„Neturime tokios įrangos, kad nustatytume jų prigimtį ir tuo labiau poveikį sveikatai. Reikia dar pasižiūrėti į pačią Islandiją. Bet tai daugiau ekologinė situacija, nemanau, kad turėtų būti didelis poveikis sveikatai“, – sakė jis.

Britų Sveikatos apsaugos agentūros ekspertai sako, kad jei pradėtų lyti, pelenai nukristų ant žemės, bet dalelės esą pernelyg mažos, kad pakenktų žmonių sveikatai.

Islandijos ugnikalnio išmestos dalelės penktadienio rytą padengė jau maždaug du trečdalius Lietuvos teritorijos, visi šalies oro uostai lieka uždaryti bent iki 15 valandos.

Dulkių debesis kabo maždaug 8–10 kilometrų aukštyje ir iš žemės jo visiškai nesimato.
Vulkaniniai pelenai – mažos nelygaus paviršiaus mineralinių uolienų dalelės bei smulkus vulkaninis stiklas. Labai mažos pelenų dalelės gali būti mažesnės nei 0,001 milimetro.

Nors ir vadinama „pelenais“, vulkaniniai pelenai nėra produktas, kuris išsiskiria deginant medieną, lapus, popierių. Vulkaniniai pelenai yra kietos, netirpios vandenyje dalelės.

Ore vulkaniniai pelenai ir dujos greitai kyla į viršų. Vėjas gali greitai nupūsti pelenus nuo vulkano, formuodamas išsiveržusius debesis. Pelenų debesys gali keliauti tūkstančius kilometrų.

Lietuvos miestų užterštumo prognozė

Balandžio 15 d. užterštumo duomenys

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min