Ir nors teoriškai darbuotojai iš darbo išėjo patys, savo noru, pakalbinti jie pasakoja visai kitokią istoriją. Jie kalba apie seniūnijoje atsiradusį nuolatinį psichologinį spaudimą, kai pradėjo dirbti naujoji seniūnė Kristina Vainauskienė, jų orumą žeminusį seniūnės elgesį, keiksmus bei dirbtinai kurtą baimės atmosferą.
Tokią situaciją Vilainių seniūnijoje Kėdainių rajono savivaldybės vadovai vertina vienareikšmiškai neigiamai, o ginčas keliasi į Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisiją bei savivaldybės Kontrolės komitetą, kurio posėdis bus jau rytoj.
„Darėmės garso įrašus, nes jautėmės nesaugiai“
Ilgus metus Vilainių seniūnijoje darniai ir stabiliai dirbęs kolektyvas per pastaruosius mėnesius patyrė sunkiai suvokiamą sukrėtimą. Į redakciją kreipęsi buvę seniūnijos darbuotojai, pageidavę išlikti anonimais dėl patirtos baimės ir galimo persekiojimo, neslepia apmaudo, mat pasikeitus seniūnijos vadovei, pasak jų, kasdienis darbas virto nuolatine kova už išlikimą, kurioje orumas ir ilgametė pagarba žmogui tiesiog išgaravo.
Viena buvusi aplinkos tvarkymo darbuotoja, Vilainių seniūnijoje dirbusi beveik du dešimtmečius, neslepia, kad išėjimas iš darbo jai tapo vieninteliu būdu apsaugoti pakrikusią sveikatą. Nors oficialiai moteris pasitraukė iš darbo susiklosčius palankioms asmeninėms aplinkybėms, tikroji pasitraukimo priežastis – nepakeliamas psichologinis klimatas.
„Dirbau Vilainių seniūnijoje beveik 20 metų. Manęs neatleido iš darbo, man tiesiog susiklostė palanki situacija ir aš pati iš jo išėjau, bet, jei ne ta situacija – būčiau neatlaikiusi ir išėjusi kitomis aplinkybėmis.
Kaip dabar teigiama, kad nėra to mobingo, jisai buvo. Jeigu prieš išeinant atostogų tu pirmiausia esi apšaukiama… Ir atostogų ėjau vien dėl to, kad galėčiau kažkaip, atrodo, psichologiškai pailsėti. Bet eini atostogų, o seniūnė tau sako: „gerai, gerų atostogų. Eisi skųstis į savivaldybę – ilgai čia nedirbsi.
Aš turiu garso įrašus net. Dariausi tam, kad save apsaugočiau, ir gailiuosi, kad anksčiau įsirašinėti nepradėjau“, – pasakoja buvusi darbuotoja.
Pasak jos, kiekviena darbo diena prasidėdavo nežinia, o vadovės bendravimo kultūra šokiravo.
„Su įtampa į darbą eidavome kiekvieną dieną. Kasdien atėjus, nežinai, ko tikėtis, kokia nuotaika bus, ką pasakys, ką sugalvos. Jam ten kažką paprieštaravus seniūnei, jinai tiesiai šviesiai taip drastiškai: „Jeigu tau čia netinka, tai p***ink, kur tinka.“ Tai ar toks vadovo žodynas normalus yra? Ar taip bendrauti yra normalu?
Kitąkart apšaukė grynai, esą darbuotojai kažką ne taip padarė, nors neįsigilinusi net į situaciją buvo. Apkaltino, aprėkė, nors net nebuvo už ką, o kitą rytą iš to piktumo į rytinį pasitarimą neatėjo net“, – atsimena buvusi darbuotoja.
„Su įtampa į darbą eidavome kiekvieną dieną. Kasdien atėjus, nežinai, ko tikėtis, kokia nuotaika bus, ką pasakys, ką sugalvos.
Ji neslepia, kad atėjus naujai seniūnei pasikeitė ir atsiskaitymo už atliktus darbus tvarka. Tiesa, ne visiems: „Aš turėjau kiekvieną dieną darbą fotografuoti, parodyti, ką nuveikiau, ir siųsti seniūnei nuotraukas. Bet kitiems nereikėjo to daryti. Būdavo, darbo eigoje pasikviečia į kabinetą, prideda man pareigybę, kad aš, tarkime, turiu valytoją pavaduoti jos atostogų metu. Pasirinkimo nesutikti su pakeitimais nebuvo palikta. Tai ne veltui sakoma, kad nervai sveikatą sugadina, susigadinau sveikatą, išėjau, gydausi, esu reabilitacijoje dabar…
Ėjau ir į savivaldybę, vadovybė viską žinojo. Kodėl jie ją dengia – nežinau.“
Moteris pamena ir rytinius susirinkimus, kurie darbuotojus priversdavo pasijusti nejaukiai: „Ankstesnis seniūnas pasitikėjo komanda. Dirbome jau apie 20 metų vis dėlto. O čia – išvažiuodavai dirbti, rasdavai praleistą seniūnės skambutį ir rankos nutirpdavo iš baimės. Buvo kartą, kad perskambinau, ji pagyrė, kad gražiai nušienavome viską. Kitą dieną ryte per susirinkimą prie visų man, kaip padėką, obuolį davė. Aš jai ir sakau – ne viena dirbau, keturiese dirbome, na tai pasidalinsiu tuo obuoliu su kolegomis…
Bet koks jausmas? Ar aš vaikas? Ar mes vaikų darželyje? Va, gerai darbą padarei, imk saldainiuką, imk obuoliuką. Argi čia normalus bendravimas? Jausdavomės pažeminti.“
Negana to, seniūnijoje buvo brėžiama griežta socialinė atskirtis: „Seniūnė dar neleisdavo ir seniūnijos administracijai su darbininkais bendrauti. Taip ir sakydavo – jūs administracija, o jie darbininkai, koks čia dar bendravimas? Tai ir bijodavo su manimi kolegės kalbėtis, nes seniūnė neleisdavo. Darbininkai jai per žemas lygis buvo.
Mūsų pirmasis išėjo elektrikas. Ji pirmą jį, kaip sako, sudorojo. Iškėlė tuos reikalavimus pagal save. Iš vakaro pakalbėjo, o jisai ryte prašymą parašė. Pamiršti jis viską nori, bet kiek žinome, taip pat spaudimas buvo, mobingas taikomas, ir jis nusprendė, kad sveikata ir ramybė svarbiau jam.“
Jauno darbuotojo drama: prarasta darbo vieta ir skundas Darbo inspekcijai
Ypatingą atgarsį bendruomenėje sukėlė jauno techninio darbuotojo, seniūnijoje dirbusio nuo 2021 metų, istorija. Buvusios kolegės pasakoja, kad švelnaus būdo, nuoširdus ir kruopštus jaunuolis buvo paverstas atpirkimo ožiu.
Pats buvęs darbuotojas atvirauja, kaip jo nuolatinis darbas tapo laikinu, kol galiausiai durys prieš jį užsivėrė visam laikui.
„Aš anksčiau dirbdavau vasaromis trumpalaikius darbus seniūnijoje, bet paskutiniu metu mane ankstesnis seniūnas jau buvo įdarbinęs su neterminuota darbo sutartimi visam laikui.
O kai pasikeitė seniūnė, iškart jai netiko, kad neturiu vairuotojo pažymėjimo. Nors nesu toks vienas seniūnijoje, ir niekada anksčiau tai darbui netrukdė. Sakydavo ji vis man, kad ką aš čia veikiu seniūnijoje, geriau eičiau mokytis ar kitą darbą dirbti. Bet aš jai sakydavau, kad man gerai čia, kur esu, aš čia dirbu, moku ir žinau savo darbą“, – pasakoja buvęs darbuotojas.
Jauno vyro teigimu, lemiamas pokalbis įvyko gegužės mėnesį: „Gegužę ji mane pasikvietė ir pasakė, kad turiu pasirašyti darbo sutarties pakeitimą, kad iš neterminuotos darbo sutarties pakeisti į terminuotą, sezoninę. Aš nenorėjau ir kolegos mano sakė, kad nepasirašyčiau. Bet nenorėjau pyktis su seniūne, tai pasirašiau… Ji man padiktavo, ką turiu rašyti, kur pasirašyti, ir sutikau su viskuo.
Rugpjūčio vidury baigėsi ta mano terminuota darbo sutartis. Ėjau pas ją prašyti, kad leistų pratęsti sutartį, bet ji nėjo į kalbas. Aš nelabai suprantu, kodėl ji norėjo mane pakeisti į kitą žmogų. Aš gerai savo darbą dirbau, buvau geriausias trimeristas.“
Gegužę ji mane pasikvietė ir pasakė, kad turiu pasirašyti darbo sutarties pakeitimą, kad iš neterminuotos darbo sutarties pakeisti į terminuotą, sezoninę. Aš nenorėjau ir kolegos mano sakė, kad nepasirašyčiau. Bet nenorėjau pyktis su seniūne, tai pasirašiau…
Jaunuolis prisimena ir situaciją, kuomet iš jo buvo pareikalauta atsakomybės už artimųjų veiksmus.
„Buvo situacija, kad seniūnė pamatė feisbuke kažkokius komentarus apie Vilainių seniūniją, iš kažkur iškapstė, kad juos mano mama rašė. Mano mama tiesiog parašiusi klausimą buvo apie išėjusį darbuotoją, klausė, ar jis savo noru išėjo, ir viskas. Bet tą aš tik paskui sužinojau, nes neseku tų socialinių tinklų ir nieko išvis nežinojau apie jokį komentarą.
Tai seniūnė liepė man pasiaiškinti ir sakė pasirūpinti, kad mano mama nerašinėtų komentarų. Dažnai ji galvojo ir kaltindavo mus, kad mes anonimiškai komentuojam kažką apie ją feisbuke. Nors nei vienas tarpusavy kalbant nėra pasisakęs, kad būtų ką komentavęs, manome, kad gyventojai ten komentuodavo. Bet kalti likdavome mes“, – pasakoja buvęs darbuotojas.
Nusivylusi savivaldybės administracijos reakcija, vaikino šeima kreipėsi į teisininkus ir kontroliuojančias institucijas. Jaunuolio motina teigia, kad sūnus tapo akivaizdžios neteisybės auka: „Mano sūnus yra išsiuntęs į Darbo ginčų komisiją dokumentus. Jis buvo priverstas rašyti prašymą išeiti iš nuolatinio darbo. Juk mes gyvename už kelių minučių kelio nuo seniūnijos, jis pats to darbo pasiprašė pas ankstesnį seniūną. Kodėl jis turėtų dabar savo noru iš jo išeiti?“
Motina stebisi ir seniūnijos vadovės reikalavimais atsiskaityti už šeimos narių nuomonę socialiniuose tinkluose: „O dėl to komentaro – aš visai nekaltai be jokios minties blogos parašiau. Paklausiau po vienu įrašu, ar vienas darbuotojas savo noru išėjo iš darbo, ar buvo atleistas? Ir viskas.
O ji sugebėjo iškapstyti, kad aš esu jo mama, nors mūsų pavardės net skirtingos. Jis net nežinojo ir nematė to komentaro, ten buvo paprastas klausimas, jokių įžeidimų, nieko. Tai ji užsipuolė jį, liepė pasiaiškinti, kodėl jo mama rašinėja komentarus feisbuke. Paskui prisiminė dar kažkada kažkokį mano sakinį irgi feisbuke rašytą, vėl jam liepė pasiaiškinti. Tai jau čia tikrai psichologinis spaudimas, kitaip to nepavadinsi.
Be to, mes buvome parašę dėl mobingo pareiškimą savivaldybės administracijai, bet gavome atsakymą, kad mobingas esą nepasitvirtino.“
Jauno vaikino mama taip pat teigė, kad dokumentus nusiuntė ir savivaldybės Kontrolės komitetui. Komiteto pirmininkas Dangiras Kačinskas patvirtino dokumentus gavęs ir šis klausimas bus nagrinėjamas Kontrolės komiteto posėdyje.
Po nesutarimo su seniūne – skambutis iš policijos pareigūnų
Ne mažesnė įtampa virė ir pačioje seniūnijoje. Ketvirtį amžiaus Vilainių seniūnijoje dirbusi specialistė liudija, kad atlaikyti kasdienį spaudimą tapo nebeįmanoma. Situaciją žinojo ir savivaldybės administracija, tačiau naudos iš to, atrodo, jokios nebuvo.
„Aš seniūnijoje dirbau 25 metus, bet su nauja seniūne nemačiau bendro darbo. Viskas prasidėjo, kai vienai specialistei išėjus, jos pareigas užkrovė man ir padidino darbo krūvį. Aišku, padidėjo ir etatas, nes darbo daugiau buvo – man buvo visi kito specialisto darbai priskirti.
Paskui ji pasikvietė mane ir pasakė, kad liks vienas etatas man, bet jei noriu, kad būtų vėl sumažintas darbo krūvis, bus alga mažesnė 500 eurų. Tai atlyginimas nesiektų tūkstančio eurų net. Bet tai nebuvo esminė priežastis. Problema buvo ta, kad seniūnei ištisai buvo kažkas negerai. Kad ir ką bedarytum, viskas negerai“, – pasakojo moteris.
Buvusi specialistė paminėjo ir darbuotojų žeminimą. Ji, kaip ir jos buvę kolegos, neslepia, kad seniūnė darbe nevengdavo pravardžiuoti darbuotojus, vartoti necenzūrinę leksiką.
„Seniūnė tiesiog prie senų darbuotojų, liaudiškai tariant, pradėjo kabinėtis. Darbe buvo didžiulė įtampa. Prasivardžiuodavo. Vadindavo darbuotojus pingvinais, kosmonautais, sakydavo, nereikia čia man šitų kosmonautų, ufonautų…
Lyg to būtų maža, aš, išeidama iš darbo, jai pasakiau, kad tokiomis sąlygomis dirbti tikrai negaliu. Pasakiau, kad to taip nepaliksiu, kad aiškinsiuosi, dėl likusių darbuotojų. Tai ji sugebėjo pareiškimą ant manęs parašyti policijai, neva aš ją šmeižiu. Paskui man tas tyrėjas paskambino, bet pats pasakė, kad jokio šmeižto niekur nemato. Iš esmės pareiškimas buvo melagingai parašytas. Prirašius buvo, kad aš jai grasinu susidoroti, viršūnė tiesiog“, – kalbėjo buvusi seniūnijos darbuotoja.
Kita buvusi darbuotoja patvirtina, kad darbo sąlygos tapo nepakeliamos dėl keisto vadovavimo stiliaus ir atviro nepasitikėjimo: „Nors ir būčiau neturėjusi kur, vis tiek aš būčiau išėjusi, nes ten su naujos seniūnės darbo metodais dirbti yra tikrai pakankamai sudėtinga. Pirmiausia ūkvedys neatlaikė, paskui jau aš. Aš taip įsivaizduoju, kad seniūnė norėjo pasikeisti komandą ir susistatyti savo žmones.
Aš visada nuo pat pradžių su ja pagarbiai elgiausi, o ji, atrodo, norėjo familiaraus bendravimo. Paskui prasidėjo laiškai. Ateini iš ryto ir randi laišką: „Darbai darbeliai“. Mūsų kabinetus skiria siena, tai kodėl neateiti ir nepasikalbėti?
Nors ir būčiau neturėjusi kur, vis tiek aš būčiau išėjusi, nes ten su naujos seniūnės darbo metodais dirbti yra tikrai pakankamai sudėtinga.
Labai keikdavosi, kas mane labai nustebino. Kai atėjo į valstybės tarnautojo pareigas, į vadovo pareigas, ir ji taip leisdavo sau su keiksmažodžiais ant darbuotojų rėkti, mane tas tikrai labai stebina. Vadindavo darbuotojus tinginiais, keikdavosi rusiškais keiksmažodžiais. Ūkvedys turbūt vis dėlto ir išėjo, nes jam padavė tiesiog sąsiuvinį, tušinuką ir sako: „Žymėk kiekvieną savo atliktą darbą minutės tikslumu.“
Ši buvusi specialistė savo akimis matė ir tai, kaip buvo perrašoma anksčiau minėto jauno darbuotojo sutartis.
„Ji pasikvietė jį į mano kabinetą ir prie manęs jam pasakė, kad jis rašytų tuos prašymus pakeisti darbo sutartį. Vienas prašymas – atleisti iš darbo, kur buvo neterminuota sutartis, ir tą pačią dieną priimti į darbą, kur terminuota sutartis. Tai čia, pakėlus dokumentus, akivaizdžiai matosi, kad tikrai darbuotojas savo noru šitaip nepadarytų.
Man neleido nieko sakyti. Kai aš bandžiau užtarti jį, tai ji pasakė: „Aš visų neišgelbėsiu.“ Dabar važinėja vietoj jo žmogus iš Krakių. Nei jis pažįsta tos mūsų seniūnijos, nei kaimų nežino, nieko“, – keistą situaciją nupasakoja dar viena iš darbo seniūnijoje išėjusi darbuotoja.
Vilainių seniūnė mestus kaltinimus neigia
Vilainių seniūnei Kristinai Vainauskienei buvo pateikti konkretūs klausimai dėl darbuotojų išsakytų priekaištų. Seniūnė visus mestus kaltinimus kategoriškai atmeta.
Paklausta, ar tiesa, kad darbuotojų atžvilgiu yra kėlusi balsą, rėkusi, vartojusi rusiškus keiksmažodžius bei darbuotojus vadinusi „tinginiais“, „pingvinais“, „kosmonautais“ ar „ufonautais“, K. Vainauskienė atsakė trumpai: „Ne, netiesa.“
Reaguodama į buvusios darbuotojos teiginį, esą prieš išeinant atostogų jai buvo pagrasinta fraze „Eisi skųstis į savivaldybę – ilgai čia nedirbsi“, seniūnė užtikrino tokių žodžių nesakiusi: „Ne, tokios replikos nesakiau ir darbuotojams dėl kreipimosi į savivaldybės vadovybę negrasinau.“
Paklausta, ar tiesa, kad darbuotojų atžvilgiu yra kėlusi balsą, rėkusi, vartojusi rusiškus keiksmažodžius bei darbuotojus vadinusi „tinginiais“, „pingvinais“, „kosmonautais“ ar „ufonautais“, K. Vainauskienė atsakė trumpai: „Ne, netiesa.“
Tiesa, seniūnės pakeltas balsas ir net konkrečiai ši frazė yra užfiksuota vienos darbuotojos išsaugotame balso įraše. Tame pačiame, kurį ji tikino davusi paklausyti ir savivaldybės merui Valentinui Tamuliui, o jis „Rinkos aikštei“ nepaneigė girdėjęs šį įrašą ir konkrečius šiuos seniūnės žodžius.
Seniūnės pasiteiravus, koks buvo tikslas rytiniuose susirinkimuose už atliktus darbus demonstratyviai įteikti obuolį ar saldainį sakant „imk obuoliuką, gerai padirbai“, ką darbuotojai priėmė kaip orumo žeminimą ir darbo vietos pavertimą „vaikų darželiu“, K. Vainauskienė atsakė kategoriškai atmetanti šią veiksmų interpretaciją.
Seniūnė taip pat griežtai paneigė teiginius, esą ji draudė seniūnijos administracijos specialistams bendrauti su ūkio darbininkais aiškindama, jog administracija ir darbininkai yra skirtingi lygiai. Jos teigimu, tokio nurodymo ji nebuvo davusi ir darbuotojų pagal pareigybes neskirstė.
Klausimus, kodėl jaunam ilgamečiam darbuotojui buvo padiktuotas prašymas neterminuotą sutartį pakeisti į terminuotą, o vėliau atsisakyta ją pratęsti, bei kodėl iš šio darbuotojo buvo reikalaujama pasiaiškinti dėl jo motinos komentarų socialiniame tinkle „Facebook“, seniūnė atsisakė komentuoti dėl vykstančio teisinio proceso. Į abu šiuos klausimus K. Vainauskienė pateikė vienodą atsakymą: „Kadangi ši situacija šiuo metu yra oficialaus nagrinėjimo objektas Darbo ginčų komisijoje, todėl komentarų žiniasklaidai neteikiu.“
Paklausta, kaip paaiškintų faktą, kad vietoj vietinio jauno darbuotojo buvo priimtas žmogus iš Krakių seniūnijos ir ar jų nesieja išankstinės pažintys, seniūnė nurodė, kad naujasis darbuotojas yra ne iš Krakių, o iš Vilainių, o išankstinių pažinčių su šiuo darbuotoju ji neturėjusi.
Atsakydama į darbuotojos priekaištą, jog jai vienintelei buvo pavesta kasdien fotografuoti atliktus darbus ir siųsti ataskaitas programėle „Viber“, K. Vainauskienė teigė, kad ir tai yra melas, o, pasak jos, darbo organizavimo ir kontrolės priemonės darbuotojams taikomos atsižvelgiant į jų vykdomas funkcijas ir darbo pobūdį.
Seniūnė paneigė ir kaltinimus, esą buvusiam ūkvedžiui liepusi fiksuoti savo darbus minučių tikslumu. Komentuodama kitos specialistės teiginius, kad po kolegės ligos jai buvo užkrautas dvigubas darbo krūvis, o vėliau pasiūlyta sumažinti krūvį mažinant atlyginimą apie 500 eurų, bet nekeičiant pareiginių nuostatų, seniūnė paaiškino: „Laikinas sergančio darbuotojo pavadavimas savaime nereiškia nuolatinio pareigybės funkcijų pakeitimo, todėl pareigybės aprašymo keisti nereikia.
Teiginys, kad darbuotojai buvo siūloma sumažinti atlyginimą apie 500 Eur, neatitinka tikrovės.“
Pasiteiravus apie buvusios darbuotojos nurodytą faktą, jog išeinant iš darbo seniūnė kreipėsi į policiją kaltindama ją šmeižtu ir grasinimais susidoroti, K. Vainauskienė tikino, kad tokia buvusios darbuotojos interpretacija yra neteisinga, o kadangi situacija jau pasibaigusi, plačiau jos komentuoti nesutiko.
Seniūnė kategoriškai paneigė ir teiginį, kad atsisakymą skirti priedą už papildomas funkcijas ji motyvavo fraze „direktorius neleido“: „Kategoriškai atmetu šią interpretaciją. Visų seniūnijos buvusių darbuotojų priedai jau buvo nustatyti ir paskirti dar iki man pradedant eiti pareigas, buvusio vadovo įsakymais.“
Taip pat K. Vainauskienė vienareikšmišku žodžiu „ne“ paneigė, kad kada nors būtų kreipusis į savivaldybės administracijos direktorių dėl buvusių darbuotojų esą rašomų anoniminių komentarų socialiniuose tinkluose.
Galiausiai, atsakydama į apibendrinantį klausimą dėl per maždaug pusmetį pasitraukusių 5 darbuotojų ir kaltinimų, jog jie buvo kryptingai spaudžiami išeiti savo noru, kad atlaisvintų vietas vadovės pažįstamiems, K. Vainauskienė pareiškė: „Kategoriškai atmetu šį teiginį kaip neatitinkantį tikrovės. Kadangi šis klausimas (dėl vieno iš darbuotojų) šiuo metu yra oficialiai nagrinėjamas Darbo ginčų komisijoje, komentarų neteikiu.“
Tuo tarpu ankstesniame savo viešame komentare K. Vainauskienė personalo pokyčius Vilainių seniūnijoje apibūdino kaip natūralią darbuotojų kaitą.
Muznikas: „Padėtis vertinama neigiamai“
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas, kuris yra tiesioginis seniūnų vadovas, neslėpė, kad situacija Vilainių seniūnijoje yra vertinama neigiamai. Tačiau jis tikino, kad gavus skundus apie seniūnės Kristinos Vainauskienės elgesį, buvo kalbėta ne tik su esamais darbuotojais, kurie, dėl visiškai savaime suprantamų priežasčių nedrįstų sakyti kažko neigiamo, net jei ir norėtų, bet ir kalbino išėjusius darbuotojus.
„Išklausęs kelių buvusių darbuotojų informaciją apie galimai netinkamą seniūnės elgesį, inicijavau susitikimą su seniūnijoje dirbančiais darbuotojais. Lankiausi Vilainių seniūnijoje ir atskirai kalbėjausi su ūkio darbuotojais ir administracines funkcijas vykdančiais darbuotojais. Taip pat klausiau nuomonės ir kelių iš darbo išėjusių darbuotojų“, – sakė G.Muznikas.
Pasiteiravus, kodėl buvusio jauno darbuotojo skundas dėl mobingo savivaldybėje buvo pripažintas nepasitvirtinusiu ir ar nagrinėjant skundą buvo apklausti visi išėjusieji, administracijos direktorius nurodė: „Nagrinėjant skundą buvo apklausta dalis buvusių ir dalis tuo metu seniūnijoje dirbusių darbuotojų. Įvertinus surinktą informaciją ir kitus nagrinėjimo metu gautus duomenis, nebuvo nustatyta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių patvirtinti skunde nurodytas aplinkybes.“
Komentuodamas darbuotojų teiginius, kad seniūnė priedų neskyrimą motyvuodavo žodžiais „direktorius neleido“, G. Muznikas pabrėžė: „Sprendimus dėl darbuotojų darbo apmokėjimo, įskaitant priedų skyrimą ar neskyrimą, seniūnai priima vadovaudamiesi administracijos direktoriaus patvirtinta darbo apmokėjimo tvarka ir jiems suteiktais įgaliojimais. Administracijos direktorius nepriima individualių sprendimų dėl konkrečių darbuotojų priedų skyrimo ar neskyrimo ir tokių nurodymų seniūnams neteikia.“
Padėtį seniūnijoje vertinu neigiamai.
Direktorius taip pat paneigė gavęs K. Vainauskienės kreipimąsi dėl komentarų socialiniuose tinkluose.
Į esminį klausimą, kaip vertina faktą, kad per 6 mėnesius iš vienos seniūnijos pasitraukė net 5 darbuotojai, o Darbo ginčų komisijoje bei Kontrolės komitete atsidūrė skundai dėl neteisėto sutarčių keitimo ir mobingo, G. Muznikas atsakė nedviprasmiškai: „Padėtį seniūnijoje vertinu neigiamai.“
Tiesa, jis akcentavo, kad šiuo metu tarnybinio nusižengimo tyrimas yra baigtas ir priimta išvada. Tačiau kadangi su šiuo klausimu susijęs ginčas nagrinėjamas Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijoje, Savivaldybės administracija atsižvelgtų į naujas reikšmingas faktines aplinkybes ar objektyvius duomenis, jeigu tokių būtų nustatyta arba pateikta.
Tokiu atveju būtų įvertinta jų reikšmė ir teisės aktų nustatyta tvarka sprendžiama, ar yra pagrindas papildomai vertinti Vilainių seniūnės Kristinos Vainauskienės veiksmus.
„Seniūną iš pareigų gali atleisti savivaldybės administracijos direktorius, kai atsiranda Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnyje nustatytas pagrindas, įskaitant įstatymo nustatytais atvejais paskirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų“, – primena G.Muznikas.
Meras: „Tolimesni veiksmai paaiškės po komisijos sprendimo“
Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, kurio kabineto duris taip pat varstė pagalbos ieškoję buvę Vilainių seniūnijos darbuotojai, pateikė savo poziciją į redakcijos klausimus.
Buvusiai darbuotojai tvirtinant, kad ji birželio mėnesį asmeninio priėmimo pas merą metu leido paklausyti garso įrašus su seniūnės pakeltu tonu bei grasinimais, V. Tamulio buvo pasiteirauta, ar toks susitikimas įvyko ir kokių veiksmų buvo imtasi.
Meras nepaneigė informacijos apie susitikimą ir jo metu klausytą garso įrašą, tačiau plačiau komentuoti jo nepanoro.
Visgi priminsime, kad pas merą su įrašais nuėjusi darbuotoja sakė, kad tuokart mero reakcija rodėsi žmogiška ir palanki skriaudą jaučiantiems darbuotojams.
„Nuėjau į savivaldybę, merui viską atpasakojau, kas vyksta. Taip, jam antakiai pakilo, iš tikrųjų. Ypač tos frazės, kur ji grasino, kad jei eisiu į savivaldybę, ilgai nedirbsiu.
Aš tiesiog daviau merui paklausyti tuos rytinius susitikimus, paklausyti, kaip ji kalba. Jis manęs dar klausė – ant ko ji ten taip rėkia. Aš ir atsakiau, kad ant manęs“, – pasakojo ilgametė buvusi seniūnijos darbuotoja.
Meras, paklaustas, kaip vertina padėtį seniūnijoje, taip pat atsakė lakoniškai – tokią padėtį jis vertinantis neigiamai, o atsakydamas į nuogąstavimus, kad seniūnės elgesys toleruojamas dėl pažinčių su įtakingais politikais, teigė, kad „neturi informacijos apie „neliečiamumo“ politiką“ ir pridūrė, kad „tokie dalykai būtų netoleruotini“.
Paklaustas, ar inicijuos nepriklausomą tyrimą Etikos komisijoje ar pavesdamas centralizuotam auditui išsiaiškinti situaciją, rajono vadovas nurodė laukiantis oficialių teisinių išvadų: „Tolimesni veiksmai paaiškės po Darbo ginčų komisijos sprendimo.“
Ginčas pasiekė institucijas: laukiama teisinio įvertinimo
Vilainių seniūnijos konfliktas akivaizdžiai peržengė įstaigos sienas ir tapo rimtu išbandymu rajono savivaldybei, kurios vadovai, su meru V.Tamuliu pašalyje, ir yra tiesiogiai atsakingi už šios seniūnijos darbą. Nors savivaldybės administracijos atliktas vidinis tyrimas nustatė, kad mobingo apraiškoms patvirtinti objektyvių duomenų nepakanka, buvę darbuotojai su tokia išvada nesutinka.
Pasak jų, tyrimas negalėjo būti išsamus, nes nebuvo detaliai apklausti visi pareigas palikę asmenys, o tebedirbantieji yra tiesiogiai priklausomi nuo vadovės ir bijo prarasti darbą.
Būtent dėl šios priežasties darbuotojų skundai buvo perduoti Kėdainių rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui. Komiteto nariai turės atsakyti į klausimus, kodėl savivaldybės padalinyje susidarė situacija, išprovokavusi masiškiausią darbuotojų pasitraukimą per pastaruosius metus, ir ar buvo tinkamai užtikrintos darbuotojų teisės bei profesinė etika.
Tuo pat metu lemiamu tašku šioje istorijoje taps Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijos posėdis. Būtent ten teisiškai bus sprendžiama, ar darbo sutarties sąlygų pakeitimas iš neterminuotos į terminuotą buvo teisėtas ir ar darbuotojas nepatyrė psichologinio spaudimo.
Kaip atsakymuose pabrėžė ir savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas, ir rajono meras Valentinas Tamulis, būtent šios institucijos išvada taps pagrindu spręsti, ar Vilainių seniūnės veiksmai turi būti vertinami papildomai.
